Laurai

Tituluoti dar trys Kultūros Magistrai

Miesto gimimo dieną Klaipėdos piliavietės menėje už ypatingus nuopelnus uostamiesčio kultūrai trims klaipėdiečiams buvo suteikti garbingi Kultūros Magistrų vardai.

Magistrų ložę papildžiusiems Muzikinio teatro vadovui ir vyriausiajam dirigentui Stasiui Domarkui, poetui Gintarui Grajauskui ir muzikologei profesorei Daivai Kšanienei buvo įteikti apdovanojimą liudijantys dokumentai ir žiedai, nukaldinti pagal Klaipėdos pilies muziejuje saugomo renesansinio XVI a. žiedo pavyzdį.

Kultūros Magistrų vardų suteikimo ir žiedų įteikimo ceremonijoje dalyvavo Kultūros Magistrų vardo suteikimo komisija, savivaldybės atstovai, Kultūros ministerijos sekretorius Juozas Širvinskas. Praėjusiais metais pirmą kartą nuskambėjusią legendą apie renesanso laikų žiedą perskaitė praėjusių metų Kultūros Magistras V.Paukštė.

Klaipėdos universiteto senato pirmininkas prof. S.Vaitekūnas, pristatydamas Muzikinio teatro vadovą S.Domarką, sakė, kad šio dirigento iškilmingo batutos mostelėjimo laukia daugybė klaipėdiečių ir miesto svečių. Maestro darbai ne tik matomi, bet ir girdimi. S.Vaitekūnas linkėjo, kad išsipildytų S.Domarko svajonė – pastatyti modernų Muzikinį teatrą.

Poetą, „Klaipėdos“ dienraščio literatūrinio leidinio „Gintaro lašai“ redaktorių Gintarą Grajauską pristatė literatūrologas dr. Marijus Šidlauskas, sakęs, jog prie muzikos mūzų numylėtinių – S.Domarko ir D.Kšanienės – itin dera Pegaso riteris, poetas, kurio poezijos prigimtis itin muzikali. Pasak M.Šidlausko, G.Grajauskas, gyvai reaguojantis į šio gyvenimo paradoksus ir absurdus, turi beveik absoliučią poetinio žodžio klausą.

Pasak prof. muzikologės Danutės Petrauskaitės, prof. D.Kšanienė – tikra Mažosios Lietuvos patriotė, kurios tyrinėjimų akiratyje ne tik šio unikalaus krašto muzikinis paveldas, bet ir aktyvus dabartinis Klaipėdos rimtosios muzikos gyvenimas.

Viduramžiais dvelkiančioje salėje Kultūros Magistrų regalijas ir žiedus S.Domarkui, G.Grajauskui ir D.Kšanienei įteikė Klaipėdos meras R.Taraškevičius. Pasak jo, savivaldybė jaučiasi labai įsiskolinusi kultūrai, o šie žiedai – tai dalis skolos, kuri ilgainiui bus sugrąžinta.

Dėkodamas už suteiktą apdovanojimą, S.Domarkas teigė, jog tai ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė.

G.Grajauskas dėkojo ne tik patiems artimiausiems žmonėms, draugams, bet ir Klaipėdai. Pasak poeto, jis – šimtaprocentinis Klaipėdos produktas, šio miesto dalis: „Aš gyvenu jame, o jis – manyje“.

Pasak D.Kšanienės, šis garbingas apdovanojimas kartu ir Klaipėdos miesto pagarbos rimtajai muzikai išraiška. Ženklas, jog tylus muzikos tyrėjo darbas yra pastebimas. „Vadinasi, ir reikalingas“,- sakė D.Kšanienė.

Trims šių metų Kultūros Magistrams skambėjo fanfaros ir „Aleliuja“, kurį sugiedojo buvusi Klaipėdos muzikinio teatro solistė, dabar gyvenanti JAV Nida Grigalavičiūtė.

Šiuos tris iš penkių nominantų liepos 1-ąją išrinko Kultūros Magistrų vardo suteikimo komisija, vadovaujama miesto mero Rimanto Taraškevičiaus. Kandidatūras galėjo siūlyti uostamiesčio kūrybinės sąjungos, kultūros institucijos bei privatūs asmenys. Prieš metus Kultūros Magistrų vardus jau yra pelnę ir žiedais už ypatingus nuopelnus Klaipėdos kultūrai apdovanoti istorikas dr. Jonas Genys, dailininkas Algis Kliševičius ir aktorius Vytautas Paukštė.