Vadinamų karštųjų linijų veiklos tyrimą atlikęs "Transparency International" Lietuvos skyrius (TILS) teigia aptikęs daug esminių trūkumų ir padaręs išvadą, kad daugelis valstybės institucijų kanalų, skirtų dažniausiai anonimiškiems pranešimams priimti, neužtikrina tinkamo pranešančiųjų apie pažeidimus aptarnavimo.

Tyrimo duomenimis, institucijos dažnai nepakankamai įvertina poreikį steigti "karštąją liniją" bei savo pajėgumus tinkamai užtikrinti tokios linijos veikimą. "Karštųjų linijų" paskirties, veiklos pristatymas dažnai yra neišsamus ir neaiškus, o tai gali klaidinti arba atgrasinti galimus pranešėjus, pranešė TILS.

Nevyriausybės organizacijos vertinimu, kartais ydingai užtikrinama pranešančių asmenų duomenų ir pranešimų turinio apsauga, painiojant "anonimiškumo", kai nefiksuojami jokie pranešėjo duomenys, ir "konfidencialumo", kai tam tikri duomenys fiksuojami, bet neatskleidžiami trečiajai šaliai, sąvokas, taip klaidinami gyventojai.

TILS ragina institucijas objektyviai vertinti "karštųjų linijų" veikimą ir numatyti būdus gerinti teikiamą paslaugą. Anot pranešimo, pirmiausia būtinas aiškus institucinis reguliavimas, kuris leistų apibrėžti "karštosios linijos" paskirtį, priimti darbo su ja taisykles ir užtikrinti efektyviam tokios linijos veikimui reikalingus resursus.
Kokybiškam tokių linijų darbui būtinas ir tinkamas techninis aprūpinimas, personalo parinkimas ir parengimas. TILS siūlo aiškiai apibrėžti ir gautos informacijos disponavimo ribas bei atsakomybę tarnautojams, pažeidusiems darbo linijoje reikalavimus.

TILS atkreipia dėmesį, kad "karštųjų linijų" steigimas ir veikla nereglamentuojami jokiame nacionalinio lygio teisės akte - nėra jokių standartų, kurių įstaigos, steigiančios tokias linijas, privalėtų bendrai laikytis.

"Tokio teisinio reglamentavimo nebuvimas lemia tai, kad įvairiose įstaigose skirtingai suprantamas pats "karštųjų linijų" veikimo principas, taip pat tai, kokia apsauga turėtų būti taikoma pranešantiems asmenims bei jų pranešimų turiniui. Be to, vertinant tai, kokią informaciją apie save ir pranešimų priėmimo procedūrą pateikia tokios linijos, norintieji pranešti asmenys dažnai net neturi galimybės suprasti, kaip veikia konkreti linija bei kokios apsaugos gali tikėtis pranešdami", - teigia TILS projektų vadovė Neringa Mickevičiūtė.

Kovo ir balandžio mėnesiais TILS atlikto tyrimo duomenimis, 60 iš 217 nagrinėtų viešojo sektoriaus institucijų turi "karštąsias linijas". Tokias linijas turinčiose institucijose iš viso identifikuoti 105 skirtingi pranešimų priėmimo kanalai: 36 (34 proc.) telefono linijos, 28 (27 proc.) pranešimams priimti skirtos specialios elektroninio pašto dėžutės, 25 (24 proc.) specialios pranešimams apie pažeidimus priimti skirtos elektroninės formos bei 16 (15 proc.) nuorodų į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) puslapį.

"Karštosios linijos" sąvoka apima visus institucijose įsteigtus pranešimų priėmimo būdus: telefono linijas, skirtas pranešimams apie pažeidimus priimti (pavyzdžiui, "nemokama linija", "pasitikėjimo telefonas", "karštoji linija"), nuorodas į STT internetinį puslapį, kuriame galima rasti informaciją, kaip galima palikti pranešimą apie pažeidimą, specialias, pranešimams priimti skirtas elektroninio pašto dėžutes ir elektronines formas.