Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) informuoja, kad pradedantiems mokytojams numatoma dar mažiau laiko vesti pamokas.

„Kitas laikas skiriamas nekontaktinėms valandoms, t. y. su pamokomis susijusioms veikloms, ir papildomoms veikloms mokyklos bendruomenei“, – teigia ŠMM.

Ministerija skaičiuoja, kad bendras mokytojo etatas bus 1512 valandų per metus, iš jų pamokoms bus skiriama iki 1008 valandų, pradedantiesiems mokytojams – iki 756 valandų per metus.

Vis dėlto etatas galės būti dalinamas, todėl savaime naujos apmokėjimo sistemos įvedimas nereiškia, kad mokytojams bus užtikrinamas pilnas krūvis ir atitinkamas atlygis. Būtent dėl nepakankamo darbo krūvio dalis pedagogų, ypač regionuose, uždirba mažai.

„Etatinis mokytojų apmokėjimas numato galimybę skaidyti etatą dalimis, kaip ir bet kurioje kitoje profesinės veiklos srityje. Tai gali būti ir dalis etato, ir pusantro etato, kaip numato Darbo kodeksas“, – BNS trečiadienį sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Ministerijos teigimu, etatinis apmokėjimas leis mokytojams atlyginti už visus mokyklos bendruomenei atliekamus darbus, ne tik pamokas ir su jomis susijusią veiklą.

„Šio modelio sukūrimas – vienas svarbiausių mūsų darbų, jautrus ir svarbus tūkstančiams mokytojų visoje šalyje. Jį rengiant dalyvavo ir patys mokytojai, ir mokyklų vadovai. Svarbu, kad bendromis pastangomis pavyko parengti visoms pusėms tinkantį sprendimą ir parengti modelį, kuris mokytojams padidins socialinį saugumą, profesinį augimą ir profesijos patrauklumą. Kaip ir visiems kitiems dirbantiesiems, mokytojams atlyginimas bus skaičiuojamas už etatą“, – teigia švietimo ir mokslo ministrė.

Trečiadienį Seimo Švietimo ir mokslo komitete modelį su komanda pristačiusi ministrė pažymėjo, kad klausimas aktualus apie 37 tūkst. šalies mokytojų, todėl ypač jautrus.

„Žmogaus atlyginimas yra vienas iš pačių jautriausių klausimas. Kodėl siūlomas naujas modelis – turime suprasti kontekstą, ne veltui visuomenė iškėlė mokytojo profesijos prestižo klausimą kaip vieną pagrindinių klausimų. Mokytojo atlyginimas susijęs su profesijos patrauklumu ir profesijos galimybėmis“, – pabrėžė J. Petrauskienė.

„Apie 40 proc. mokytojų Lietuvoje neturi pilno darbo krūvio, tik 8 proc. mokytojų turi iki penkių pamokų per savaitę. Kai kalbame apie mokytojo krūvį, tai viena iš priežasčių, kodėl mokytojai uždirba menkai, ir labai sunku motyvuoti, ir išlaikyti profesionalus švietimo sistemoj“, – teigė ministrė.

ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos vadovas Aidas Aldakauskas teigė, kad pereinant prie etatinio apmokėjimo, mokytojo etatas susiejamas su pareiginės algos koeficientu. Koeficientai kol kas neskelbiami, tačiau ministerijos atstovai žada, kad mokytojų padėtis juos įvedus nepablogės.

„Koeficientų dydžiai bus išlaikyti tokie, kad nepablogintų nė vienam mokytojui sąlygų. Kai ateisim su projektu, jie bus nurodyti. Kadangi tai įdomiausia dalis, būtų gerai, kad po šiandien tos dalies nepradėtų „nešioti“ be reikalo“, – sakė A. Aldakauskas.

Ministrė J. Petrauskienė teigė, kad iš pradžių reikia sutarti dėl etatinio modelio principų, tuomet pereiti prie tokių detalių kaip pareiginės algos koeficientas.

„Turime sutarti dėl principų, kas yra etatinis mokytojų apmokėjimas. Kad neskleistume nereikalingos panikos, noriu pasakyti, kad numatyti koeficientai neblogina mokytojų padėties. Mes rengiame skaičiuoklę, kad kiekvienas mokytojas, atsižvelgiant į jo kompetenciją, krūvį, stažą, galėtų sau pasiskaičiuoti ir matyti (būsimą atlyginimą – BNS), nes visų individualių variantų suskaičiuoti neįmano“, – sakė ministrė.

Modelį pristatęs A. Aldakauskas taip pat teigė, kad pokyčiai pagerins pradedančių mokytojų padėtį – jie galės turėti tokį patį krūvį kaip ir daugiau patirties turintys kolegos.

„Pradėjęs dirbti mokytojas gali tikėtis lygiai tokio paties krūvio kaip patyręs mokytojas, nors ir sąlyginai mažesniu įkainiu. Dabartinė praktika sakydavo, kad pradedantys žmonės kirtį gauna du kartus – ir nedidelis krūvis, ir nedidelis įkainis“, – sakė A. Aldakauskas.

Mokytojo etatinės valandos būtų skirstomos į tris grupes: kontaktinės valandos (pamokos), su kontaktinėmis valandomis susijusios nekontaktinės valandos (pasiruošimas pamokoms), kita ugdomoji veikla mokyklos bendruomenėje.

Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Eugenijus Jesinas komiteto posėdyje siūlė svarstomą modelį atidėti metams, tačiau tam kategoriškai pasipriešino Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius.

E. Jesinas teigė, kad pasiūlytas variantas pernelyg nutolo nuo pirminio modelio, be to, skirtas nepakankamas finansavimas.

„Nors tai ir yra žingsnis į priekį, bet jei būtų galimybė, būtų protinga akumuliuoti lėšas kitiems metams ir pradėti naują įgyvendinimą“, – sakė E. Jesinas.

A. Jurgelevičius pažymėjo, kad modelis yra suderintas su socialiniais partneriais ir „apie jokį atidėjimą negalima kalbėti“.

„Susitarime kalbama, kad visas likęs detalių dėliojimo ir įdiegimo procesas bus derinamas su socialiniais partneriais. Tai nebuvo ir nėra vienašališkas ministerijos diktatas“, – sakė A. Jurgelevičius.

Etatinio apmokėjimo modelį pasiūliusi ŠMM pažymi, kad dabar tik 5 proc. mokytojų dirba 36 valandų per savaitę krūviu, tai sudaro apie 2300 mokytojų visoje šalyje. Anot jos, įvedus etatinį mokytojų apmokėjimą, būtų sukurtos prielaidos šiam skaičiui išaugti dešimteriopai iki 23 tūkstančių.

Etatai mokyklose bus planuojami ne tik pagal dalykus ir ugdymo programas, bet ir pagal mokytojų kompetencijas. Pasak ministrės, mokyklos vadovas savarankiškai spręs, kaip veiksmingiau paskirstyti etatus, kad visi mokytojai dirbtų jų kompetencijas atitinkančius darbus.

Pažymima, kad aukštesnės kvalifikacijos mokytojų etate sudarys metodinė veikla, pagalba pradedantiems mokytojams. Tuo metu pradedantieji mokytojai galės daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui, patirties perėmimui ir vesti mažiau pamokų nei daugiau darbo patirties turintys kolegos.

„Iki šiol atlyginimai nebuvo patrauklūs jauniems mokytojams, jiems paprastai mokyklos skirdavo mažą darbo krūvį. Įvedus etatinį, jie turės tą patį valandų skaičių etate – 36 val., tačiau pamokos sudarys ne daugiau kaip pusę darbo laiko. Kitas laikas bus skiriamas pasirengti pamokoms, profesiniam tobulėjimui, mokymuisi iš kolegų, kitiems papildomiems darbams“, – aiškina J. Petrauskienė.

Kiek etatų gali gauti konkreti mokykla, bus nustatoma lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje, ją nutarimu tvirtins Vyriausybė. Artimiausiu metu modelį įgyvendinantys teisės aktų projektai bus teikiami svarstyti Seimui.

Nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos pradedant įvesti šį modelį mokytojų atlyginimams iš valstybės biudžeto papildomai skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso etatinio darbo apmokėjimo modeliui bus skirti 95 mln. eurų, jis bus baigtas įgyvendinti 2019 metų rugsėjo 1 dieną.