Protestuotojai būriavosi aplink aikštėje degančius laužus, laikė trispalves ir istorines vėliavas su Vyčiu, plakatus su užrašais „Miau – gal taip suprantamiau?“, „Žemaitaiti, Skardžiau, paleisk Nausėdą – gėdą pasilik sau“, „Be laisvo žodžio nebus valstybės“, „Karūna sunki, kai stuburo nėra“.
Pagrindinę protesto dieną – trečiadienį – prie Seimo buvo susirinkę daugiau nei 10 tūkst. žmonių.
Prieš protestą Seimo pirmininkas Juozas Olekas paskelbė dienos metu susitikęs su protestuotojais prie parlamento rūmų.
„Šiandien kalbėjausi su mitinguojančiais prie Seimo žmonėmis. Nebuvo lengvi pokalbiai. Tačiau nuomonių skirtumai ir jų pripažinimas yra demokratijos dalis“, – socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį rašė J. Olekas.
Jis teigė, kad būtina palaikyti dialogą, net kai nuomonės išskiria: „Tik girdėdami vieni kitus galime rasti sprendimus, kurie jungia, o ne skaldo.“
„Verslo žinios“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Liucija Zubrutė proteste teigė, jog LRT pataisomis norima „politizuoti visuomeninį transliuotoją.
„Ir mes nebūkime naivūs, nes šituo politizavimu mielai pasinaudos visos paskesnės valdžios, nesvarbu, kokios partijos būtų išrinktos. Jos tikrai džiaugsis, kad kažkas pramynė tą takelį, kuriuo toliau bus galima spausti visą žiniasklaidą, o ne tik visuomeninį transliuotoją“, – sakė L. Zubriutė.
Festivalio „Scanorama“ įkūrėja Gražina Arlickaitė apgailestavo, kad po 35 metų nepriklausomybės vėl reikia kovoti, kad žmonių balsas būtų išgirstas.
„Ko nepastebėjome, kad šią mūsų moralinio nerimo žiemą mes vėl stovime prie laužų ir vėl norime puoselėti tą pačią viltį, kad mūsų balsas, mūsų valia ir mūsų noras būtų išgirstas. (...) Mums šiuo metu labai svarbu, kad sugrįžtų demokratinės vertybės. Mes kalbame ne apie valdžios išlaikymą, mes kalbame apie demokratinių vertybių sugrąžinimą į mūsų demokratiškai išrinktos valdžios valstybinės veiklos turinį, demokratinį turinį“, – teigė G. Arlickaitė.
Tuo metu rašytoja Kristina Sabaliauskaitė teigė, jog reikia reikalauti priešlaikinių rinkimų.
„Mes turime reikalauti priešlaikinių rinkimų ir išspręsti šitą situaciją konstitucinėmis, teisinėmis priemonėmis“, – ragino K. Sabaliauskaitė.
„Visą laiką prieš tai kovojome, ir kovojome kultūringais metodais – savo kūryba, savo darbais, o šiandien mus nori sugrąžinti ten pat, kur buvome, padaryti vėl iš mūsų ruskyną, sovietyną, vėl įgrūsti mus į pavergto proto kalėjimus“, – pridūrė ji.
Kaip rašė BNS, valdantieji planavo dar ketvirtadienį priimti pataisas, pagal kurias LRT generalinis direktorius galėtų būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.
Tačiau sustreikavus Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projektas įstrigo komitete. Dėl to buvo atšauktas ir suplanuotas neeilinis Seimo posėdis.
Siekdami sumažinti priešpriešą tarp pataisų iniciatorių ir protestuojančiųjų, prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė socialdemokratė Inga Ruginienė paragino LRT tarybą trauktis iš pareigų. Tai taip pat lemtų direktorės ir jos pavaduotojo atsistatydinimą.
Vis tik valdantieji skeptiškai vertina tokią idėją ir sako nestabdysiantys pataisų priėmimo proceso, tačiau teigia, kad jų priėmimas gali nusikelti į sausio mėnesį, dėl to reikėtų šaukti neeilinę Seimo sesiją.
Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.
Tačiau kol kas parlamentas yra pritaręs šmaikščiai opozicijos pataisai, jog atleidime turėtų dalyvauti ir demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.
Tai vienas iš šimtų siūlymų, kuriuos teikia opozicija, jog apsunkintų minėtos pataisos priėmimą.
Per priėmimo procedūrą ši redakcija turi būti pakeista. Tą valdantieji žada pasitaisius Kęstučio Vilkausko sveikatai.
Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.
Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią ir šią savaitę surengtuose mitinguose prie Seimo dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
(be temos)
(be temos)
(be temos)