„Nei bankai, nei kitos institucijos telefonu niekada neprašo atskleisti konfidencialių duomenų ar juo labiau išgryninti lėšas ir perduoti saugoti – tai svarbiausia taisyklė. Sukčiai dažnai kuria stresines situacijas, spaudžia apsispręsti greitai, tačiau į tokius prašymus visada reikia atsakyti neigiamai ir pokalbį nutraukti. Jei kyla abejonių, visada geriausia paskambinti į savo banką telefonais, nurodytais oficialioje banko svetainėje arba mokėjimo kortelės nugarėlėje, ir pasitikslinti“, – sako SEB banko Prevencijos departamento vadovė Daiva Uosytė.

Kalba rusiškai

Specialistė įvardija tris požymius, kurie išduoda, kad skambinantysis gali būti sukčius.

1. Kalba nelietuviškai, dažniausiai rusų kalba

Sukčiai gali paskambinti tiek iš užsienio, tiek iš lietuviškų numerių, todėl reikia išlikti budriems ne tik, kai matote ekrane užsienio šalies, bet ir Lietuvos kodą. Sukčiai dažnai tvirtina, kad visi lietuviškai kalbantys konsultantai užimti, o jie patys dirba su rusakalbiais klientais. Papildomas pažeidžiamumo faktorius, būdingas mūsų regionui, yra tai, kad daugelis gyventojų supranta rusų kalbą ir tęsia pokalbį su asmenimis, prisistatančiais teisėsaugos, kitų kompetentingų ar išgalvotų institucijų atstovais. Pokalbį pradeda gąsdinimu: esą jūsų sąskaitoje fiksuoti įtartini mokėjimai, o pinigai gali tuojau pat iškeliauti sukčiams.

„Kurti spaudimą, grasinti pinigų praradimu – įprasta taktika. Svarbu žinoti, kad be kliento tinkamo patvirtinimo mokėjimo operacijos banke nevykdomos. Jei neatskleidėte prisijungimo kodų ir asmens kodo, kuriais jungiatės prie interneto banko, nesuteikėte „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodų ar patys nepatvirtinote sukčių inicijuojamos mokėjimo operacijos PIN2 kodu, bankas neturi pagrindo vykdyti mokėjimą ir nurašyti lėšas nuo jūsų sąskaitos“, – aiškina D. Uosytė.

Prašo duomenų

2. Prašo atskleisti prisijungimo kodus, perduoti mokėjimo kortelę arba išgryninti ir perduoti lėšas

Skambinantieji gali prašyti nufotografuoti ar perduoti mokėjimo kortelę, išgryninti sąskaitoje turimas lėšas, indėlius (išsiųsti paštomatu arba perduoti „kurjeriui“ ar „tyrėjui“), prisijungti prie interneto banko ar net įdiegti specialią programėlę, leidžiančią valdyti jūsų įrenginį nuotoliniu būdu. Dažnai sukčiai apsimeta tarptautinių kovos su pinigų plovimu institucijų ar tiesiog išgalvotų institucijų priežiūros pareigūnais.

Jie paminės laiką („per 50 minučių jūsų sąskaitos bus užblokuotos“), sumas, institucijas – visa tai, kad įbaugintų ir išgautų jūsų duomenis.

„Sukčiai įtaigiai kalba apie šimtus tūkstančių eurų, galimas baudas, sąskaitų blokavimus. Jie paminės laiką („per 50 minučių jūsų sąskaitos bus užblokuotos“), sumas, institucijas – visa tai, kad įbaugintų ir išgautų jūsų duomenis“, – sako  ekspertė.

Neleidžia pagalvoti

3. Skubina priimti sprendimus ir neleidžia pagalvoti

Tipinis pokalbis vyksta greitu tempu – sukčiai neleidžia svarstyti, ragina veikti nedelsiant. Jei pasakysite, kad nesate prie kompiuterio, pažada paskambinti vėliau. Jie gali skambinti per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitomis programėlėmis net kelis kartus per dieną. Yra atvejų, kai sukčiai skambina vaizdo skambučiu, vilki pareigūnų uniformas, taip siekdami sustiprinti įtaigą, sukurti tikrumo ir pasitikėjimo jausmą.

„Tokie bandymai sukelti stresą – neatsitiktiniai. Sukčiai labai gerai išmano žmogaus psichologiją: kai spaudžia laikas ir kyla grėsmė, natūraliai reaguojame impulsyviau. Būtent tuo jie ir naudojasi“, – pažymi D. Uosytė.

Kaip elgtis sulaukus įtartino skambučio?

Nedelskite – nutraukite pokalbį.

Niekada neatskleiskite mokėjimo kortelės duomenų, prisijungimo prie interneto banko ir PIN kodų.

Susisiekite su savo banku per oficialius kontaktus.

Jei vis dėlto atskleidėte duomenis ar nesate dėl to tikri, nedelsdami praneškite apie tai policijai ir savo bankui.