Turi brangių jachtų

Pradinio kaupimo laikotarpis jau seniai baigėsi. Dabar jie ne "daro pinigus", o pelningai investuoja. Visai kaip Vakaruose. Tačiau daugeliui naujųjų Lietuvos turtuolių gimtojoje šalyje nuobodu. Taigi, kur galiausiai nusėda milžiniškų turtų šeimininkai bei valdytojai?

Pašnibždomis kalbama, kad nemaža dalis turtingiausių šalies veikėjų vis dažniau perka nekilnojamąjį turtą kaitresne saule ir ilgesnėmis vasaromis nei Lietuvoje garsėjančiose Europos šalyse – Pietų Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, taip pat Turkijoje ar Kipre. Kalbama, kad ten jie nevaržomai važinėja brangiais automobiliais, plaukioja jachtomis ar kuklesnėmis transporto priemonėmis.

Kiti mėgsta ramesnį ir pasyvesnį gyvenimą, tačiau jaučiasi finansiškai saugūs Jungtinėje Karalystėje, JAV, Šveicarijoje, Danijoje, Airijoje, Vokietijoje arba Norvegijoje. Dar kiti – turintys bičiulių iš senų laikų ir nemėgstantys vakarietiško gyvenimo spindesio – yra labiau linkę investuoti Rusijoje, Baltarusijoje arba Ukrainoje.

"Esu girdėjęs, kad jūsų minėtose šalyse lietuviai turi nusipirkę brangių jachtų, – kalbėjo žinomas šalies ekonomistas, profesorius, Vilniaus universiteto dėstytojas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. – Bet turbūt nėra sudėtinga nujausti, kad tokiems asmenims ne pinigai yra galutinis tikslas. Jiems galutinis tikslas yra vartojimas: prabanga, nekilnojamasis turtas, jachtos ir pan. Juk pinigai yra tik popierius. Tad akivaizdu, kad jie kur nors juos išleidžia, investuoja."

Lietuvos milijonierius pažįstantys asmenys pasakoja, kad jau praėjo tie laikai, kai turtuoliai mėgdavo nevaržomai siautėti restoranuose. Jie dabar kur kas dažniau laiką skiria sveikai gyvensenai ir sportui.

Socialiniuose tinkluose nesipuikuoja

Bet turtingi lietuviai nori smagaus gyvenimo ir savo gimtinėje, todėl renginių organizavimo įmonės "Pirmoji kava" vadovas Jogaila Morkūnas jau du dešimtmečius organizuoja neįprastus renginius  žinomiems verslo, sporto, pramogų pasaulio veikėjams.

Pramogų versle besisukantis J.Morkūnas suvokė, kad didysis lūžis įvyko 2000-aisiais, kai lietuviai nustojo važinėti vien tik į Bulgariją ir pradėjo suprasti, kaip reikia apsirengti einant į oficialius renginius. "Šiandien dar ne kiekvienas gali sau leisti užsisakyti didžiausią lėktuvą ir juo išskraidinti savo geriausius draugus į kokią nors ypatingą vietą, – kalbėjo J.Morkūnas. – Tačiau yra tokių, kurie gali sau tai leisti. Bet jie tai daro tyliai, vengia žiniasklaidos dėmesio. Pažįstu visų trijų privačių lėktuvų, registruotų Lietuvoje, savininkus ir labai gerai žinau jų pomėgius. Šiais laikais pasiskraidymas tokia transporto priemone kainuoja iki 25 tūkst. eurų. Tokiuose vakarėliuose dalyvauja gana santūri publika, tarp jos beveik nepasitaiko tokių, kurie mėgsta savo skrydžius ar pasisėdėjimus privačiuose lėktuvuose vėliau perkelti į socialinius tinklus "Facebook" ar "Instagram"."

J.Morkūnas jau du dešimtmečius organizuoja neįprastus renginius žinomiems verslo, sporto, pramogų pasaulio veikėjams.

J.Morkūnas pastebėjo tendenciją, kad pastaraisiais metais populiariausiuose socialiniuose tinkluose, prisidengę svetimais moteriškais vardais arba pseudonimais, neršia nemažai asmenų, kviečiančių žymesnius verslininkus susidraugauti. Dažniausiai tai daroma ne be pagrindo, o kad būtų galima atsekti, ką jie veikė, kur skrido ar su kuo turėjo progą pasilinksminti.

Akivaizdu, kad tokiais metodais kai kada dirba ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. "Tokie patys veikėjai varto visus pramogų pasaulio blizgius žurnalus, – teigė pašnekovas. – Todėl ir dabartiniai švarūs verslininkai ar tie, kurie jau yra gerokai apsišlavę, susitvarkę, stengiasi nelįsti į akis, gyventi savo gyvenimą, ir niekas neuždraus jiems smagiai keliauti. Bet koks išsišokimas pramogų verslo garsenybėms – tai nemokamas piaras (viešųjų ryšių akcija). Juk niekam ne paslaptis, kad į svarbesnius renginius jos atvažiuoja skolintais BMW, "Bentley" ar "Rolls-Royce" automobiliais."

J.Morkūno nuomone, Lietuvoje yra bemaž penki žmonės, kuriems galvos dėl pinigų tikrai neskauda, tad jeigu jie nusprendžia, kad reikia atšvęsti, tai daro išties įspūdingai.

"Tokius žmones mes vadiname poliotnais, jie tiesiog mėgsta švęsti gyvenimą, – kalbėjo pašnekovas. – Štai neseniai vienas asmuo supirko visą Lietuvoje buvusį prabangųjį šampaną "Cristal" (jo butelis mūsų šalyje kainuoja apie 319 eurų), papildomai atsigabeno jo iš Prancūzijos ir suorganizavo privatų vakarėlį. Arba vienas garsus sportininkas užsakė papildomai fejerverkų už 10 tūkst. eurų, nes priekaištavo, kad ankstesnės šventės metu buvo tualete, o kai iš jo išėjo, fejerverkai jau buvo pasibaigę."

Įkvėpimo semiasi kalnuose

Bet vien tik vakarėliais su prabangiomis vaišėmis ir gėrimais nukrautais stalais sotus nebūsi. Kartais turtuoliams suteikiama galimybė patirti netikėčiausių pramogų.

J.Morkūnas prisiminė atvejį, kaip vienas žinomas milijonierius dovanų gavo paskraidyti naikintuvu iki tokio milžiniško aukščio, kad jau bemaž buvo matyti kosmoso platybės.

Lietuviai, siekdami sielos nušvitimo ar norėdami gauti daugiau adrenalino, kopia į Everestą arba pėsčiomis nužingsniuoja kelis šimtus kilometrų. Ir dažniausiai taip elgiasi tie, kurie yra išbandę pačias ekstremaliausias pramogas. Daugeliui toks emocinis sukrėtimas iš esmės pakeičia pasaulėžiūrą arba šeimos gyvenimą. Turtuoliai ima kitaip suvokti save, juos supančią aplinką, gyvenimo partnerį. Atrodytų, jau įgrisę vienas kitam sutuoktiniai po tokių išbandymų iš naujo įsimyli.

"Jie iš tiesų gali sau tai leisti, nes jų verslas taip sudėliotas, kad nereikia būti darbe nuo devintos valandos ryto iki šeštos vakaro, – pasakojo J.Morkūnas. – Dabar nebe tie laikai, kad reikia laukti prie telefono namuose arba darbo kabinete, kol tau paskambins svarbus asmuo. Dabar viską gali suvaldyti internetu ar telefonu iš bet kurios pasaulio vietos. Gali nuskristi į Majamį ar Sen Tropezą ir ten nevaržomai tūsintis kelias savaites iš eilės. Tačiau tai nėra tie žmonės, kurie paprašo užsakyti kokso, pasikviečia 50 prostitučių ir nonstop juda. Dabar viskas eina link griežto vakarietiško renginių protokolo. Visiško nuprotėjimo jau nelikę, kai chebra geria iki sąmonės netekimo. Arba išsitraukia šautuvus ir šaudo į orą. Jeigu tie žmonės uždirbo nemažai pinigų, vadinasi, yra protingi ir neleidžia sau daryti nesąmonių. Todėl iš to, kiek tenka pačiam rengti ar dalyvauti vakarėliuose, galiu daryti išvadą, kad pas mus jau viskas labai panašu kaip Vakarų šalyse."

Garsėja ir problemomis

Ne vieną garsų ir turtingą žmogų konsultavęs viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius išskyrė kelis svarbiausius skirtumus tarp milijonierių ir paprastų visuomenės atstovų.

"Pirmas dalykas – jie turi kur kas daugiau problemų nei mes, – sakė L.Ulevičius. – Taip, jie materialiai apsirūpinę, bet tai sukelia daugybę naujų problemų, kurių net neįsivaizduojame. Viena tokių esminių problemų – daugelis jų neturi kito pagrindo pasitikėti žmonėmis, išskyrus pinigus. Kitaip tariant, pagrindinė ir dažnai vienintelė jų kontrolės priemonė yra ne pasitikėjimas, ne meilė ar dar kas nors, o būtent pinigai. Tokiu atveju atsiranda daugybė etinių, psichologinių, socialinių problemų, kurios mums kartais neįsivaizduojamos."

Lankosi pasiklydę klientai

Garsus specialistas Olegas Lapinas, turintis aukščiausią psichoterapeuto kategoriją, besispecializuojantis psichoanalitinės psichoterapijos, psichodramos srityse, prasitarė, kad tarp jo klientų pasitaiko ir verslininkų, tačiau tai nėra garsūs, dažnai žurnaluose mirgantys A lygio verslo pasaulio atstovai. Bet jis pastebi, kad dažnas iš jų jaučiasi išties nelaimingas.

Prisimenu verslininką, kuris buvo toks geras, kad niekaip negalėjo atsikratyti savo vykdomojo direktoriaus, kuris iš jo vogė.

"Sakyčiau, kad jie nėra laimingi, – kalbėjo nuo sovietinių laikų psichoterapeuto veikla besiverčiantis O.Lapinas. – Galbūt ir nematau laimingų. Sudėtinga būti laimingam, kai tavo kokie nors pagrindiniai poreikiai nėra patenkinti, pavyzdžiui, jeigu esi paliktas, sutrikęs, gyveni tuo, tai tave apsėda. Laimė jiems – tai dažniausiai svajonė iš ko nors išsilaisvinti. Pavyzdžiui, tokia idėja: dabar sukuosi kaip voverė rate, bet tai laikina, nes kai pasieksiu tam tikrą lygį, mano verslas dirbs pats, į darbą ateisiu retai ir, ko gero, gyvensiu paprastą gyvenimą kur nors gamtoje arba Viduržemio jūros pakrantėje. Į savo įstaigą atvažiuosiu tik du kartus per metus, nes ten viskas savaime suksis. Tai – svajonė, o jai įgyvendinti reikia labai nedaug, tik dar šiek tiek padidinti pajamas. Jie imasi viską organizuoti ir tuomet ketina palikti ir išvažiuoti. Tokia ta auksinė svajonė."

Nuo 1985-ųjų įvairių psichologinių problemų kamuojamus žmones konsultuojantis O.Lapinas pastebi, kad dažniausiai į jį kreipiasi trijų krypčių negandų kamuojami asmenys. "Viena kryptis – tai meilė, asmeniniai santykiai, nesusivokimas, bandymai skirtis, tuoktis, neištikimybė, skyrybos. Antra kryptis – aš ir mano profesija, tai yra bankrotas, pajamų mažėjimas, partnerio išdavystė. Trečia – aš ir mano kūnas, nemiga, nerimas, baimės, ligos, kurių negaliu išsigydyti, arba visų šių problemų mišinukas", – kalbėjo O.Lapinas.

Garsus psichoterapeutas minėjo, kad neretai jo darbo kabineto duris praveria išsekę, pavargę, perdegę, nemiegantys klientai. Šaltuoju metų laiku – rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį – kasdien O.Lapino konsultacijų prašo 10–12 klientų. Atšilus orams – nuo pavasario vidurio iki rugsėjo pabaigos – į jį per dieną dažniausiai kreipiasi kokie penki įvairių psichologinių problemų kamuojami žmonės.

Psichoterapeutas O.Lapinas pastebi, kad turtingi verslininkai dažnai jaučiasi nelaimingi.

"Tačiau iš verslininkų dažniausiai kreipiasi tie, kurie yra gana blaivaus mąstymo, sportuojantys, palaikantys fizinę formą, žinantys, kad jų kūnas netarnaus ilgai, jeigu jie gers ir vartos narkotines medžiagas. Kūnas yra jų įrankis, todėl jie dažnai vaikšto gryname ore, žaidžia tenisą, bėgioja maratonus. Neretai važiuoja ilsėtis į kalnus, slidinėja, plaukioja jėgos aitvarais, jachta. Trumpai tariant, kur galima palaikyti gerą formą, jie ir stengiasi tai aktyviai daryti", – pažymėjo O.Lapinas.

Pašnekesio pabaigoje jis pateikė į jį besikreipusio verslo atstovo atvirą pasakojimą, panašų į detektyvo siužetą.

"Prisimenu verslininką, kuris buvo toks geras, kad niekaip negalėjo atsikratyti savo vykdomojo direktoriaus, kuris iš jo vogė, – pasakojo psichoterapeutas O.Lapinas. – Tai buvo tūkstantinės sumos, jis pirko sau automobilį, sodybą, netgi paėmė didelę paskolą. Verslininkas visa tai žinojo, bet niekaip negalėjo jam pasakyti, nes tai buvo kažkoks pagyvenęs ir neva labai gero būdo žmogus. Verslininkas kartu su juo pietaudavo ir kartą pietų metu jam gerklėje įstrigo kotletas. Juk turi šypsotis tam savo pavaduotojui, o galvoje mintis: esi vagis, mane apvogei. Tą kartą prireikė net žmonos pagalbos, ji vežė jį į ligoninė. Tai truko tol, kol jis suprato, kad negali nuryti ne tik kotleto – negali toleruoti to vykdomojo direktoriaus. Tuomet jis pradėjo kurti planą, kaip jo atsikratyti. Genialusis planas buvo parduoti verslą kitam verslininkui, kad šis pamatytų, koks tas yra vagis, ir jo atsikratytų. Gana sudėtinga schema, bet jis taip ir padarė – pardavė savo verslą, įsigijo naują vien tam, kad vagis būtų pašalintas ne jo, o kito savininko rankomis."

Pradėjo nepasitikėti visais

Mano knygoje "13 tamsaus lietuviško verslo paslapčių" galima rasti labai skirtingų patirčių. Pavyzdžiui, praeityje daug metų turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikytas Jonavoje esančios trąšų ir chemijos pramonės "Achemos grupė" vadovas Bronislovas Lubys (staiga miręs 2011 m. rudenį) buvo tikras darboholikas. Vakarus namuose keitė nuolatiniai viršvalandžiai darbe, atostogas lydėjo dėžės su darbiniais dokumentais, tačiau jis ilgą laiką net nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu.

"Kodėl? Kad netrukdytų. Dažniausiai aplinkiniams jis dalydavęs savo vairuotojo arba sekretorės mobiliojo ryšio telefonų numerius", – taip knygoje cituojamas vienas, ilgą laiką "Achemoje" dirbęs žmogus.

Nuo tos dienos, kai Lietuvoje pradėti skelbti turtingiausių šalies žmonių ir jų valdomo verslo sąrašai, B.Lubys dažniausiai būdavęs jų viršuje. Bene paskutinį kartą jo vardas įrašytas 2011-ųjų sausį viename verslo portale paskelbus turtingiausių šalies žmonių šimtuką. Tada B.Lubys buvo antrojoje vietoje – "Achemos grupė" buvo įvertinta 1,5 mlrd. litų.

Tačiau jis niekada nemėgo demonstruoti lietuviško verslo elito atstovams būdingos prabangos. Nebuvo iš tų, kurie žavėjosi garsių prekių ženklų parduotuvėmis ar siekė puikuotis išskirtiniais, greitais automobiliais. "Jis pinigų šiaip sau nešvaistydavo. Taip, jis galėjo sau leisti kone viską. Yra apvažiavęs nemažai pasaulio šalių, tačiau mieliau rinkdavosi poilsį Druskininkuose. Iš užsienio kelionių parsiveždavo kelias poras kokybiškų itališkų batų. Lietuvoje jis mažai ką pirkdavo, ypač kai sužinojo, kad vadinamosiose mūsų prabangiose prekių parduotuvėse prekiaujama padirbtais daiktais, kurie tikrai nėra vienetiniai", – kalbėjo vienas B.Lubio įpročius gerai žinojusių žmonių.

Tačiau verslininkui mirus, jo turtai pateko į žmonos Lydos Lubienės bei judviejų dukters glėbį. Deja, L.Lubienė, kone per vieną naktį tapusi ir šiandien vis dar tebesanti turtingiausia Lietuvos moterimi, pasijuto nesaugi. Po vyro mirties ne tik nuolat keitėsi pagrindine akcininke tapusios L.Lubienės patarėjų ratas. Ėmė sklisti kalbos, kad garsią našlę bei paveldėtoją esą siekiama nunuodyti. Neva siekiant to išvengti buvo skubiai nupirkta maisto produktų tikrinimo laboratorija. Kaip teigė vienas buvęs "Achemos" darbuotojas, paskutinis monitoringas, kuriame minimas ir šis įrenginys, buvo atliktas 2015-ųjų vasarį. Kalbėta, kad esą siekiant išvengti neaiškių sąmokslininkų atakų nuspręsta sunaikinti visą B.Lubio sukauptą brangių alkoholinių gėrimų kolekciją. Šie ilgus metus kaupti gėrimai artimiausių patarnautojų rankomis namuose tiesiog buvo išpilti į praustuves.

Neva panašiu metu L.Lubienė nusprendė dukterį išvežti iš Lietuvos. Taip ji norėjo apsaugoti ją nuo pašalinių žmonių galbūt blogų kėslų ir savo vaikui suteikti geriausią išsilavinimą. Paauglė išvyko į Šveicariją, kur pradėjo krimsti mokslus vietos mokykloje. Tačiau yra manančiųjų, kad gyventi pasaulio turtuolių sostine vadinamoje šalyje L.Lubienę paskatino ne vien tik rūpestis dėl dukters ateities.

"Susidarė įspūdis, kad tokie radikalūs pokyčiai įvyko ne šiaip sau. Tiesiog žmogus sulaukė progos valdyti milžiniškus pinigus. Ji savo artimai aplinkai galimai yra prasitarusi, kad važinėdama į Šveicariją jaučiasi kosmopolitė. Džiaugėsi, kad ten parduotuvėse galima surasti įmantresnių drabužių", – kalbėjo šalia B.Lubio artimųjų ilgus metus dirbęs vyras.

Geriau kopijuoti, o ne pavydėti

Šiandien didžiules aukštumas lietuviškame versle pasiekęs ir garsiausioje šių laikų politinės korupcijos byloje minimo koncerno "MG Baltic" pagrindinis akcininkas Darius Mockus sako, kad savo verslą norintys pradėti jauni žmonės privalo nusiteikti blogiausiems scenarijams.

"Sakyčiau, kad tai kaip toje pačioje laisvojoje rinkoje, privalai kautis arba ne, – nemokamais patarimais dalijosi šiandien trečioje turtingiausių šalies asmenų sąrašo vietoje šviečiantis D.Mockus. – Visada sąlygos būna geros arba gali būti geresnės. Bet šiuo atveju reikia mažiau inkšti ir daugiau galvoti, kaip laimėti. Juk kai mes anuomet pradėjome, tų iššūkių buvo tikrai ne mažiau, gal ir daugiau ir kur kas pavojingesnių. Didžiausia blogybė tarp pradedančiųjų – kai pradedi kaltinti aplinką. O gal reikėtų iš pradžių nuo savęs pradėti. Savikritiškai pažiūrėti, kaip ką nors pačiam protingiau, gudriau daryti. Vis dėlto nevertėtų verkšlenti, kad čia niekas nepadeda – niekas ir neturi padėti. Pradėkime nuo to, kad visada aplinka – vienas iš daugelio resursų, kuriuos privalai tinkamai suvaldyti. Jeigu a priori viską nurašai, kad viskas yra blogai, manau, toks požiūris klaidingas."

Kai paklausiau, kodėl jis, apsirūpinęs visam likusiam gyvenimui, toliau vis sukasi didžiajame versle, D.Mockus akivaizdžiai nustebo. Tokia jo reakcija leido suprasti, kad jis ne tik darboholikas, bet ir atsakingai į savo plėtojamą verslą žvelgiantis asmuo. "Pirma, bet kuri sistema be palaikymo ar priežiūros gali labai greitai degraduoti. Tad kol esu už ją atsakingas, negaliu palikti likimo valiai. Antra, o ką aš veikčiau, jeigu pasitraukčiau? Kokią turiu alternatyvą?" – klausė jis.

Knygoje D.Mockus filosofiškai dėsto, kad lietuviškame versle pavydas yra natūralus, žmogiškas dalykas. Baltas pavydas, noras siekti yra pozityvu. "O tas, kuris tave naikina, kai graužiesi ir neapkenti to, kam labiau sekasi, atrodo beviltiškai. Geriau imk iš jo pavyzdį, o ne pavydėk, nes pavydėti kam nors ir graužtis beprasmiška. Geriau pavydėti ir žiūrėti, ką žmogus daro, kopijuoti ir galbūt tau geriau pasiseks, – kalbėjo vienas iš trijų turtingiausių Lietuvos žmonių. – Bet visada tai susiję su krūviu sau. Visi turime tą pačią žemę, saulę, tai yra mūsų. Mūsų pačių požiūris gyvenime svarbiausia, nes savigrauža nieko neduoda. Tad jei sugebi tą energiją, pavydą panaudoti tobulėjimui, manau, visiems žmonėms nuo to tik lengviau. Bet vėlgi nelygu, kaip viską pakreipsi. Absoliučiai visi galime vieni kitiems pavydėti: vieni – jaunystės, kiti – dar kokių nors dalykų, kurie negrįžta. Bet yra nemažai dalykų, kurie beprasmiški, o kai kurie priverčia susikaupti. Ir pralošiant visada norisi laimėti, bet turi ką nors padaryti, kad po to laimėtum", – teigia verslininkas.

Knygynuose – papildomas tiražas

Po 1,5 m. trukusių žurnalistinių tyrimų naujais faktais, dokumentais gerokai išplėsta rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knyga "13 Tamsaus lietuviško verslo paslapčių" iškart sulaukė neregėto skaitytojų dėmesio – tapo viena perkamiausiųjų visuose šalies knygynuose bei internete. Netrukus tapo nr. 1 bestseleriu "Vagos" knygynų tinkle tarp negrožinės literatūros kūrinių.

Ši knyga kur kas labiau suspindėjo nei pirmasis jos leidimas pasirodęs 2015-ųjų gruodį. Iš naujo perleista bei papildyta knyga tiesiog buvo iššluota pernai prieš didžiausias metų šventes, todėl pirmomis šių metų dienomis atspausdintas papildomas knygos tiražas.

Šiuo metu D.Dargio knyga su autoriaus autografais bei asmeninėmis dedikacijomis platinama tik internete www.dailiausknygos.lt.