Dauguma valstybės institucijų neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos, todėl gyventojams gali būti nesaugu pranešti apie pažeidimus ir korupcijos atvejus, įskaitant ir tuos, kurie padaromi pranešimus gavusiose institucijose, teigia tyrimą atlikęs nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).

Tyrimo metu buvo apibendrinti beveik dviejų šimtų valstybės įstaigų bei savivaldybių atsakymai į TILS parengtą klausimyną, kaip Lietuvos institucijose priimami ir saugomi gyventojų pranešimai.

Pasak TILS pranešimo, paaiškėjo, kad tik pusė (53 proc.) apklaustų institucijų prie šių duomenų leidžia prieiti vien apibrėžtam darbuotojų ratui. 35 proc. institucijų prie minėtų duomenų neprileidžia darbuotojų, apie kurių veiksmus buvo pranešta.

Beveik pusė įstaigų kaupia pranešėjų vardus, pavardes ir informaciją apie gyvenamąsias vietas, šiek tiek mažiau - telefono numerius.

„Šiuo metu pranešti apie galimus pažeidimus ir korupcijos atvejus gali būti nesaugu. Maža to, kad neturime veiksmingos pranešėjų apsaugos, institucijos neskiria pakankamai dėmesio tinkamam pranešusio asmens duomenų tvarkymui ir apsaugai. Viešojo sektoriaus atstovai kuo skubiau turi imtis veiksmų šiai situacijai pakeisti“, - pranešime teigia TILS vadovas Sergejus Muravjovas.

Nevyriausybininkai pažymi, kad taisykles ar panašaus pobūdžio dokumentą, kuris reguliuotų pranešimų apie galimus pažeidimus priėmimą, turi 49 proc. įstaigų.

Klausimynas buvo išsiųstas 2012 metų pavasarį 233 valstybės įstaigoms ir joms pavaldžioms institucijoms bei savivaldybėms, atsakymus pateikė 198 įstaigos.