Ypač tokia tendencija pastebima tarp jaunuolių vaikinų, kurių gretose yra šiek tiek daugiau abstinentų nei tarp merginų, rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) bei alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys.

Kaip skelbia NTAKD, pagal šį tyrimą, 2019 metais bent kartą gyvenime alkoholio gėrė 79 proc. mokinių, o abstinentų buvo 21 procentas.

Ilgametės tendencijos rodo, kad daugėja jaunuolių, visai nevartojančių alkoholio: jei iki 2011 metų abstinentų kasmet būdavo apie 2–5 proc., tai 2015 metais – jau 13 proc.

NTAKD direktoriaus Renaldo Čiužo teigimu, sveiką gyvenimo būdą pasirinkę jaunuoliai gerina ne tik savo bendrą savijautą, bet ir prisideda prie geresnių šalies sveikatos rodiklių.

Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina.

„Tai, kad pastaruosius kelerius metus nuosekliai, nors ir nedideliais tempais, daugėja jaunų žmonių, kurie gyvena be alkoholio arba jo atsisako, labai džiugina. Tikimės, kad tokios tendencijos išliks, o sveiką gyvenimo būdą pasirinkusių

jaunuolių tik daugės ir ilgainiui šie skaičiai bus kur kas didesni, nei alkoholį vartojančių“, – sako R. Čiužas.

NTAKD taip pat pateikia duomenis, kad antrojo karantino metu sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu iki 15 metų amžiaus grupėje (nuo 3,7 proc. 2019 metais iki 2,2 proc. 2020 metais), bet išaugo apsinuodijimų dalis 55–64 metų amžiaus grupėje (nuo 15,8 proc. 2019 metais iki 20,2 proc. 2020 metais).

Tiek 2019 metais, tiek 2020 metais beveik pusė visų apsinuodijimų alkoholiu registruota 35–44 metų amžiaus grupėje.