Lietuvos gyventojų pilietinė galia per metus šiek tiek smuko, teigia Pilietinės visuomenės institutas, ketvirtadienį viešindamas atliktą tradicinį tyrimą.

Pilietinės galios vidurkis Lietuvoje 2015 metais įvertintas 33,4 balo iš 100. 2014 metais toks vidurkis buvo 34. Praėjusiais metais ženkliai sumažėjo aukojančiųjų labdarai, mažiau gyventojų teigė dalyvaujantys aplinkos tvarkymo talkose, sumenko įsitraukimas į vietos bendruomenių veiklas. Net trečdalis apklaustųjų nurodė nedalyvavę nė vienoje iš pilietinių veiklų.

„Palyginti su praėjusiais metais, galima pastebėti, kad pagrindinių veiklų aktyvumas ženkliai krito, ir tai nėra džiuginantis pokytis. (...) Kritęs žmonių aktyvumas pagrindinėse veiklose lėmė tai, kad didelė dalis - net 34 proc. - neįsitraukė nei į vieną iš 18 veiklų“, - ketvirtadienį spaudos konferencijoje kalbėjo Pilietinės visuomenės instituto direktorė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytoja Ieva Petronytė.

2015 metais labdarai aukoję teigė 44 proc. apklaustųjų, arba 12 proc. punktų mažiau nei 2014 metais. Visuomenės dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose sumenko nuo 50 proc. iki 41 proc., o į vietos bendruomenių veiklas įsitraukė 5 punktais mažiau apklaustųjų - iš viso 29 procentai.

Pasak I.Petronytės, apklausos duomenimis, pilietinė galia yra aukštesnė tarp jaunų, aukštesnes pajamas ir aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Pilietiškai aktyviausi yra 20-29 metų gyventojai. Taip pat pilietiškai aktyvesni yra didmiesčių gyventojai. Mažiausiai galios turi pensinio amžiaus ar neįgalūs gyventojai, taip pat žemos kvalifikacijos darbuotojai.

Apklausa parod4, kad 22 proc. šalies gyventojų dalyvauja vienoje organizacijoje ar sambūryje, 10 proc. - keliose, bet net 68 proc. respondentų nepriklauso jokiam susibūrimui. Daugiausiai žmonių nurodė esantys bendruomenės nariai, 4 proc. - priklauso profsąjungai, po 3 proc. - sodininkų, daugiabučių bendrijose ir „Caritas“ veikloje.

„Tie, kurie nedalyauja nei vienoje organizacijoje, jų pilietinės galios vidurkis yra mažesnis, bet pilietinė galia nuosekliai kyla, kai žmogus dalyvauja bent vienoje iš organizacijų. Tie, kurie dalyvauja organizacijoje, jų aktyvumo indeksas smarkiai kyla, jie tada jaučia, kad gali kažką padaryti valstybei“, - ketvirtadienį konferencijoje kalbėjo viena tyrimo rengėjų, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė.

Pilietinės galios indeksas apskaičiuojamas per reprezentatyvias visuomenės apklausas vertinant žmonių dabartinį ir potencialų pilietinį aktyvumą, tai, kokią įtaką jie įsivaizduoja galintys daryti politiniams sprendimams, ir gyventojų suvokiamą riziką, kurios jie gali susilaukti dėl pilietinio aktyvumo iniciatyvų.

Lietuvos pilietinės galios indekso tyrimai atliekami nuo 2007 metų. Toks tyrimas atliktas jau aštuntą kartą.