Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, savaitgalį vyraus antros ir trečios, o vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, ketvirtos, kai kur penktos klasės miškų gaisringumas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet miškuose jau kilo 135 gaisrai. Juose išdegė daugiau kaip 120 ha miško bei miško paklotės.

Daugiausia gaisrų miškuose kilo Vilniaus (64), Alytaus (22), Kauno (12) ir Utenos (11) apskrityse. Penkerių metų gaisrų statistikos duomenimis, daugiausia tokių gaisrų būna balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.

Gegužės 13 d. Tauragės rajone, Šilinės girininkijoje, gaisro metu išdegė 4 ha miško paklotės. Gegužės 22 d. toje pačioje girininkijoje degė 30 arų miško paklotės. Šiuos gaisrus ugniagesiams padėjo gesinti Tauragės miškų urėdijos darbuotojai.

Gegužės 21 d. Švenčionių rajone, Pabradės seniūnijoje, Nemenčinės urėdijos Žeimenos girininkijoje, gaisro metu išdegė 13 ha miško ir apie 18 ha miško paklotės bei dvi sukrautų šakų rietuvės. Jį ugniagesiams padėjo gesinti kariai ir miškų urėdijų priešgaisrinės komandos.

Poilsiaujančius gamtoje ugniagesiai įspėja laikytis lankymosi miške taisyklių ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, nes daugiau kaip 90 proc. miško gaisrų kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio. Draudžiama miške mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas, palikti stiklo šukes ir kitas šiukšles. Laužus kūrenti galima tik tam skirtose vietose, išvykstant būtina jį užgesinti, užpilant žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti.

Pamačius gaisrą užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus, anot ugniagesių, galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis arba užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Jeigu matyti, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant reikia skambinti skubios pagalbos telefonu 112 ir iš miško eiti prieš vėją.