Krekenavos bazilika sekmadienį buvo labai ukrainietiška. Iš Lvivo pabėgusi ukrainiečių šeima šeštadienį pasiekė Lietuvą, o sekmadienį su lietuviais meldėsi.
„Nesitiki, kad pasaulis taip mus palaiko. Labai ačiū, kad meldžiatės. Tikimės, kad jūsų Dievas geras“, – sakė karo pabėgėlė iš Lvivo Liuba.
Vyriausia iš septynių pabėgėlių šeimos – 87-erių močiutė. Nuo karo pabėgo šeimos moterys ir vaikai, o vyrai liko.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Mes iš Lvivo. Pas mus buvo dar ramiau – tik oro pavojus kasdien po du tris kartus, kai skrisdavo raketos ir neaišku, kur pataikys. Todėl mes slėpdavomės rūsiuose. Bet su sena močiute sunku slėptis, ir vaikai peršalo – atsirado kosulys, temperatūra. Dėl vaikų išvažiavome atsiradus galimybei. Ačiū draugams iš Lietuvos“, – atviravo Liuba.
Tie lietuviai draugai – irgi beveik atsitiktiniai žmonės. Su jais pernai prieš Kalėdas ukrainiečiai susipažino, lietuviams viešint Lvive.
„Susiorganizavome su „Kautra“, labai šauniai pavyko – juos pristatė iki Lietuvos. Netgi pamaitino iki pasienio, o po to iki Panevėžio nemokamai atvežė kitu autobusu. Mes juos pasitikome“, – pasakojo panevėžietis Žydrūnas.
Tai, kas vyksta Ukrainoje ir pasaulyje, mūsų šalį ir kiekvieną iš mūsų palies mažiausiai artimus dešimt metų.
Krekenavos bazilikos rektorius Gediminas Jankūnas prašė gailestingumo, pagalbos ir dosnumo nuo karo kenčiančiai Ukrainai. Esą to reikės nežinia kiek.
„Kad neperdegtume viena, dviem ar trimis akcijomis – paaukojau pinigų, iškėliau vėliavą, nusiunčiau batus ir konservus, ir viskas. Juk tai, kas vyksta Ukrainoje, nėra vienadienės akcijos reikalas. Tai, kas vyksta Ukrainoje ir pasaulyje, mūsų šalį ir kiekvieną iš mūsų palies mažiausiai artimus dešimt metų“, – pamokslavo jis.
Krekenavos bazilika, anot dvasininko, irgi pasiruošusi po savo stogu priimti karo pabėgėlių, renkamos aukos – irgi jiems.
„Taip skauda širdį, atrodo, kad pats galėtum nuvažiuoti ten ir kažką padaryti. Kažką tokio, kad sustabdytum tą karą, padėtum žmonėms“, – šnekėjo Panevėžio rajono gyventoja Asta.
„Ginam tautą, ginam valstybę. Kiek ukrainiečiai laiko rusus ten, tiek rusų nėra pas mus. Mes ukrainiečiams turime viskuo padėti, kuo tik galime“, – antrino kitas gyventojas Romualdas.