Kai kiti vaikai atostogauja, ukrainiečiai vaikai mokosi lietuvių kalbos.

„Norisi žaisti, bet reikia mokytis“, – sakė ukrainietis berniukas.

Norisi ir žaisti, ir pasnausti, bet vaikai sako, kad jiems mokytis patinka, nors ir nelengva.

„Man patinka pamokos. Kalba nėra labai sudėtinga, vidutinė. Kinų kalba sudėtingesnė tikriausiai“, – teigė ukrainietė mergaitė.

„Vaikai turėtų prisijaukinti tos šalies kalbą, kurioje yra. Jiems reikia laiko, dėmesio, tylos“, – kalbėjo lietuvių kalbos mokytoja Milda Normantienė.

Lietuvių kalbos pamokoms 2 mln. eurų skyrė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Tik yra kritikuojančių, kad lėšos duotos per vėlai – liepos pabaigoje, kai ir mokytojai, ir mokiniai jau atostogavo.

„Bjauriausia, kad tas lėšas reikia įsisavinti iki rugpjūčio 31 dienos“, – kalbėjo Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Nėra nuostatos ar prievolės, kad reikia įsisavinti visus pinigus“, – teigė Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius ministeriją kritikuoja, kad iki šiol neaišku, kaip nuo rugsėjo reikės mokyti ukrainiečių vaikus.

„Kol kas iš Švietimo ministerijos nesitikiu, kad bus kokios nors rekomendacijos. Jeigu jos bus, matyt jos bus pavėluotos, rugsėjį, kai jau bus nebegalima kažką daryti“, – tęsė R. Remeika.

Direktorius sako pats apsvarstęs kelis mokymo modelius.

„Tie vaikai, kurie gebės suvokti lietuvių kalbą, ypač pradinėse klasėse, mokysis atitinkamai tose klasėse su visais vaikais“, – sakė R. Remeika.

Vyresniems bus siūloma dalį pamokų mokytis ukrainiečių kalba nuotoliu, o dalį – su bendraklasiais lietuviais. Kokį mokymosi modelį rinktis, bus tariamasi su tėvais.

Bet kokiu atveju jie turi būti registruoti mokykloje, jie turi mokytis ir lietuvių kalbos.

Ukrainietė Veronika jau pasisakė savo močiutei, kaip norėtų mokytis.

„Ji norėtų mokytis lietuvių klasėje, nes kolektyvas labai geras, jų mokytoja buvo nuostabi“, – kalbėjo Veronikos močiutė Nadežda.

Anot Švietimo ministerijos, pradinukai pasirinkimo turės nedaug.

„Ikimokyklinei grupei nėra numatyta galimybės, kad būtų mokomasi ukrainiečių kalba. Iš karto yra mokomasi lietuvių arba tautinių mažumų grupėse“, – sakė R. Skaudžius.

Anot viceministro, tie, kas atvyko trumpam, galės mokytis ukrainiečių mokykloje nuotoliniu būdu.

„Bet kokiu atveju jie turi būti registruoti mokykloje, jie turi mokytis ir lietuvių kalbos“, – tęsė R. Skaudžius.

Vien į Vilniaus mokyklas šiuo metu priimta per 3,3 tūkst. ukrainiečių vaikų.

„Šiandien mes priimame mokinius į bendrojo ugdymo klases, integruojame į jau esamas klases. Taip pat praeitais mokslo metais bandėme modelį, kai kūrėme atskiras klases. Tai pasiteisino. Devyniose mokyklose esame įsteigę klases ukrainiečių kalba“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės atstovė Alina Kowalewska.

Pusė ukrainiečių darželinukų sostinėje eina į lietuvių darželius, o dauguma moksleivių renkasi rusų, ukrainiečių arba lenkų mokyklas. Lietuviškas pasirinko apie 35 proc. Tačiau mokykloms nerimą kelia tai, kad iš 22 tūkst. atvykimą registravusių vaikų tik 10 tūkst. pasirinko ugdymo įstaigas.

„Realius skaičius žinosime rudenį“, – sakė R. Skaudžius.

Spėjama, kad dalis vaikų jau išvyko iš Lietuvos arba turi vilties išvažiuoti, todėl neskuba ieškoti mokyklos.