Pereiti į pagrindinį turinį

Unikalioms vaistinėms vaistų nėra

2009-01-14 09:00
Unikalioms vaistinėms vaistų nėra
Unikalioms vaistinėms vaistų nėra / Evaldo Butkevičiaus nuotr. Neišliko: šiandien "Šlamutį" primena tik ant fasado likusi iškaba, o viduje pluša statybininkai.

Naujovėmis ir originaliu interjeru garsėjusioje "Šlamučio" vaistinėje neliko senosios dvasios, o patalpose šeimininkauja statybininkai.

Patalpas žada nuomoti

Savanorių prospekte septynis dešimtmečius veikusią senąją vaistinę dar mena užrašas ant fasado, kokia iškaba jį pakeis – kol kas neaišku. Vaistinę valdančios bendrovės "Smiltyninis šlamutis" direktorė ir savininkė Danutė Raulinaitienė paaiškino, kad farmacinę veiklą įmonė sustabdė, nes nebeturėjo apyvartinių lėšų.

"Įstatymai tarnauja tik tinklų vaistinėms, o pavienėms vaistinėms jie labai nepalankūs. Farmacijos ir vaistų gamybos tradicijas turėjusi "Šlamučio" vaistinė tiesiog nebeišsilaikė. Pamatėme, kad brisime į skolas", – dėstė vaistinės vadovė. Ji guodėsi, kad ir sustabdžius farmacinę veiklą privalu mokėti nekilnojamojo turto mokestį.

D.Raulinaitienės teigimu, daugiau kaip 222 kv. m ploto turinčias patalpas nuspręsta pertvarkyti. Jos greičiausiai bus išnuomotos, galbūt išliks ir vaistinė, tik gerokai mažesniuose plotuose.

Remontuojamose patalpose nematyti beveik prieš tris dešimtmečius architekto Jono Maciulevičiaus kurto "Šlamučio" vaistinės interjero: medžio plokštėmis dengtų sienų, jas puošusių dailininkės Valinijos Stasaitienės graviūrų, specialiai šiai vaistinei gamintų šviestuvų ir baldų.

D.Raulinaitienė nukabintas graviūras laiko namuose, tolesnis jų likimas neaiškus. Vaistinės vedėja svarstė, galbūt paveikslus atiduos jų autorei.

Pasak D.Raulinaitienės, su interjero autoriumi J.Maciulevičiumi buvo kalbama apie vaistinės interjero atnaujinimą, tačiau jis taip ir nespėjo prie to prisidėti.

"Su J.Maciulevičiumi norėjau derinti, kur padėti tas graviūras. Tačiau jis netikėtai mirė, darbai liko pas mane", – pridūrė vaistinės savininkė. Pasak jos, baldai taip pat yra išlikę, bet abejojo, ar jie galėtų dar pasitarnauti. Jei vaistinė vėl tęstų veiklą mažesnėse patalpose, sugrįžtų nebent graviūros.

Restauruoti – per brangu

Iki praėjusių metų gyvavęs išlikęs "Šlamučio" interjeras buvo sukurtas 1982 m., tuo metu D.Raulinaitienė perėmė vadovavimą šiai įstaigai. Iškėlus gyventojus iš pirmojo aukšto, vaistinė buvo praplėsta, priestate įrengtas asistentų kambarys.

Vaistinės interjerą J.Maciulevičius kūrė atsižvelgdamas į pavadinimą – graviūros buvo įrėmintos geltonos šlamučio spalvos fone. Baldus gamino farmacinių remonto dirbtuvių meistrai. Kaip savo knygoje "Prisiminimų kritasiai" rašė anuometinis Farmacijos valdybos Kauno tarprajoninės kontoros valdytojas Vytautas Sedelskis, 1986 m. "Šlamučio" vaistinė pirmoji Lietuvoje įdiegė žetonų sistemą, kuri pakeitė receptūrines knygeles. Vaistinę lankė svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų respublikų.

"Vaistinės vedėja D.Raulinaitienė, norėdama pagerinti finansinę padėtį, taip pat įkūrė vaistinės filialus, bet ar tai pratęs "Šlamučio" vaistinės egzistavimą?" – retoriškai klausė V.Sedelskis savo knygoje, išleistoje 2004 m.

"Šlamučio" savininkė pripažįsta, kad dabar vaistinės viena į kitą panašios, nekuriama jokio išskirtinio interjero, stengiamasi jas įrengti kuo pigiau. Išsaugoti "Šlamutį" esą nebuvo finansinių galimybių. Senąsias patalpas buvo būtina remontuoti, tačiau restauravimo variantas atmestas.

"Viskam reikia pinigų, o jų šiandien nėra. Negaliu pasakyti, kokia bus vaistinės ateitis", – reziumavo D.Raulinaitienė.

Nebeliks ką saugoti

Unikalų interjerą vis dar saugojančios "Vilties" vaistinės direktorius Arūnas Šiaučiulis tikino kol kas nežadantis pasekti "Šlamučio" scenarijumi. "Mūsų popieriai nėra labai geri, bet stengiamės dirbti ir išlikti", – kalbėjo A.Šiaučiulis.

Laisvės alėjoje, prie Centrinio pašto, įsikūrusioje vaistinėje yra išlikęs taip pat architekto J.Maciulevičiaus sukurtas interjeras, dailininko Antano Kmieliausko freskos, originalūs šviestuvai, baldai, marmurinė sienų bei grindų apdaila.

Atnaujinti senų baldų vaistinė neskuba, didesnį rūpestį jai kelia konkurencija su didžiaisiais tinklais. Kad išgyventų, "Viltis" ėmėsi papildomo verslo – įrengė arbatinę. Joje kepa bandeles, siūlo sveikuoliškus produktus, patiekalus.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio žiniomis, "Vilties" ir dar dviejų senųjų Kauno vaistinių interjerai Architektų sąjungos yra pasiūlyti įtraukti į Kultūros vertybių registrą. "Šlamučio" vaistinės šiame sąraše nėra. Kultūros paveldo departamento specialistai šiais ar kitais metais turės nuspręsti, ar reikalinga saugoti Rotušės aikštėje esančios Homeopatijos vaistinės vidaus apdailą, kurią sukūrė dailininkas Antanas Žąsytis.

Į siūlomų saugoti objektų sąrašą įrašyta ir Vilniaus gatvėje veikusi "Vaistažolių vaistinė", tačiau ji jau nebeegzistuoja. Šios vaistinės patalpas puošė architekto Valdo Jokūbausko suprojektuoti baldai ir dailininko Eugenijaus Jovaišos iš odos pagaminti liaudies medicinos paveikslai. Vaistinės koridoriuose kabėjo įrėminti vaistažolių pavyzdžiai.

Aukso amžius nebesugrįš

Sovietmečiu Kauno vaistinių estetika ir išskirtinumu rūpinęsis V.Sedelskis suskaičiavo, kad šiandien Kaune beveik tris kartus daugiau vaistinių nei prieš kelis dešimtmečius. Dabar dauguma vaistinių, pasak jo, tėra mažos parduotuvėlės, jose negamina vaistų, jų išvaizda supanašėjo.

V.Sedelskio žiniomis, seniausia išlikusi Kauno vaistinė buvo "Teatro" vaistinė. Manoma, kad ji įsteigta 1784 m. buvusiame Nikolajaus prospekte, dabartinėje Laisvės alėjoje. 1977 m. vaistinės patalpos sulaukė remonto, po kurio ji tapo lankytina vieta ir užsieniečiams. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, "Teatro" vaistinė buvo privatizuota, jos unikalusis interjeras sunaikintas. Nežinia, kur iškeliavo vaistinę puošę paveikslai.

Pertvarkytose patalpose buvo įrengta parduotuvė, o dabar, nepraėjus nė dešimčiai metų, šių apleistų patalpų vitrinoje iškabintas užrašas "Parduodama".

Kelias dešimtis vaistinių interjerų Kaune suprojektavęs architektas J.Maciulevičius įvairius interjerus kūrė iš šiais laikais.

"Šiuolaikinėse vaistinėse nėra anuometinės dvasios – užsakovai pageidauja, kad interjerai būtų kuo pigesni ir funkcionalesni. Juose – nieko meniško. Visos vaistinės supanašėjo, tapo panašios į parduotuves", – prieš metus "Kauno dienai" komentavo architektas. Jis pastebėjo, kad dabar kur kas daugiau lėšų turintys farmacininkai nėra suinteresuoti menu vaistinėse.

"Anksčiau reikėdavo iš nieko padaryti mažą stebuklą. Dabar visą estetiką nubraukė pinigas", – prieš mirtį kalbėjo architektas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų