Uostininkai prašė apsaugoti nuo teismų

Tarp statybos bendrovių uoste paaštrėjus konkurencijai, po viešųjų pirkimų konkursų dažnai apskundžiami jų rezultatai. Teismai stabdo procedūras ir uosto plėtros darbus.

Vakar uoste vykstant Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos išvažiuojamajam posėdžiui, uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas prašė keisti įstatymus taip, kad teismai negalėtų stabdyti statybos darbų. Ta problema tampa aktuali ir panaudojant ES struktūrinių fondų lėšas.

Vien transporto srityje Lietuvai numatyta 1,1 milijardo litų, dėl kurių vyks aršios grumtynės.

Supažindindamas Seimo narius su uosto veikla, S.Dobilinskas teigė, kad krovos rezultatai šiemet yra neblogi. Per penkis mėnesius krauta 9,2 mln. tonų krovinių arba 3 proc. daugiau nei pernai. Jei tokie tempai išliktų, uostas pasiektų planuotą 22 mln. tonų metinę krovą. Tai būtų visų laikų rekordas.

Tam yra prielaidų. Viltys siejamos su neseniai pasirašytu Klaipėdos ir Kaliningrado uostų bendradarbiavimo projektu „2K“. Netrukus tarp šių uostų ir Maskvos bus atidarytas konteinerinis traukinys „Merkurijus“. Liepą eksperimento tvarka į „Panamax“ tipo laivus bus pradėta krauti iki 60 tūkst. tonų baltarusiškų trąšų. Per mėnesį bus 2-3 tokie laivai. Trąšos bus gabenamos į Aziją ir Ameriką. Iki šiol Klaipėdos uoste baltarusiškos trąšos krautos į mažesnius laivus ir gabentos į artimesnes šalis.

Rimtų problemų yra dėl Klaipėdos uosto konkurencingumo. „Mažeikių nafta“ netgi ketina atsisakyti gabenti naftos produktus (apie 5 mln. tonų per metus) per Klaipėdos uostą ir pereiti į Ventspilį. Įvertinus dabartinius geležinkelio, krovos, nors „Klaipėdos nafta“ taiko lengvatas, tarifus, uosto paslaugų įkainius, rinkliavas, perėjusi į Ventspilį „Mažeikių nafta“, neoficialiomis žiniomis, per metus sutaupytų apie 100 mln. litų. Todėl Tranzito komitete prie Vyriausybės ir sudaryta grupė, kuri ieškos būdų, kaip didinti Klaipėdos uosto konkurencingumą.

S.Dobilinskas Seimo nariams teigė, kad turėtų mažėti ne tik rinkliavos, bet ir geležinkelio, krovos tarifai, uosto paslaugų įkainiai. Tai tiesiogiai susiję su uosto įmonių pelnu. Negalima pernelyg mažinti uosto rinkliavų. Uosto direkcija yra paėmusi beveik 255 mln. litų bankų paskolų uostui rekonstruoti. Ypač sunkūs bus 2007-2010 metais, kai kasmet reikės grąžinti daugiau kaip po 20 mln. litų.

Į Seimo nario Raimundo Palaičio klausimą, kada bus pradedamas atkurti Šventosios uostas, konkretaus atsakymo kol kas nėra. Tam reikia 144 mln. litų. Patvirtinus 2007-2011 metų ES finansavimo planą, Šventosios uostui atkurti bus galima tikėtis pinigų iš įvairių ES struktūrinių fondų.

Į uosto pinigus taikosi ir žvejai. Jie Seimo jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai skundėsi, kad uosto gilinimas, kai į Kuršių marias plūsteli daugiau sūraus vandens, ir paplūdimių pamaitinimas, kai užpilamos nerštavietės ir žuvų maitinimosi vietos, kenkia žuvininkystei, todėl žvejams turėtų būti kompensuota. Kol kas nėra jokio mechanizmo kaip tai padaryti, netgi neįvertinta konkreti žala.