Už belgo ištekėjusi lietuvė teisme siekia įpareigoti Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kad šis santuokos liudijime jos gautą vyro pavardę įrašytų su nelietuviška raidę „w“.

Tai jau antrasis atvejis Vilniuje, kai Lietuvos pilietė teismuose prašo, jog jos turima pavardė santuokos liudijime būtų rašoma nelietuviškais rašmenimis. Pirmoji liepos pabaigoje to pasiekė taip pat už belgo ištekėjusi Lietuvos pilietė, kurios pavardę Pauvels po teismo įpareigojimo Vilniaus Civilinės metrikacijos skyrius pakeitė į Pauwels.

Kaip BNS informavo Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Vaida Kibirkštytė, lietuvė Miglė Vantens, siekianti, kad jos pavardė būtų rašoma su „w“, į Vilniaus apylinkės teismą kreipėsi lapkričio 19-ąją. Kol kas teismo data dar nėra paskirta.

Vilniaus savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Ilona Jurgutienė patvirtino, kad pilietės santuoka su belgu yra įregistruota 2014-ųjų birželį.

„Tai yra visiškai analogiškas atvejis, kaip ir Pauvels byloje - ji prašo, kad būtų įrašyta originali pavardė santuokos liudijime“, - sakė I.Jurgutienė.

Ji pažymėjo, jog precedentą suformavęs teismo sprendimas Pauvels byloje nepakeitė teisės aktų, todėl dėl kiekvienos pavardės įrašymo nelietuviškais rašmenimis į dokumentus spręsti turi teismas - daugiau teismo sprendimų sostinės Civilinės metrikacijos biuras nėra sulaukęs.

„Kadangi jau buvo vienas toks sprendimas, atstovaujame teisme savivaldybės administracijos vardu ir tikrai neprieštarausime“, - tvirtino vedėja.

I.Jurgutienė taip pat patvirtino, kad į biurą yra kreipusis už Lenkijos piliečio ištekėjusi Lietuvos pilietė Malgožata Runevič-Vardyn - ji prašo, jog dviejų jos vaikų pavardės gimimo liudijimuose būtų rašomos su „w“.

Tuo metu Pauvels kreipėsi dėl pavardės į Migracijos valdybą, kuri atsisakė išduoti pasą remdamasi Civilinės metrikacijos dokumentu - šeima dėl to taip pat kreipėsi į teismą.

Kaip BNS nurodė M.Runievič-Vardyn ir kitose panašiose bylose atstovaujanti advokato padėjėja Evelina Baliko, šiuo metu viena byla dėl Vardyn sūnaus yra nagrinėjama teisme, planuojama kreiptis ir dėl tėvams gimusios dukters.

Ji teismuose taip pat atstovauja Lietuvos ir Lenkijos poeto Adomo Mickevičiaus provaikaičiui Romanui Goreckiui Mickiewicziui (Mickevičiui), kuris siekia, kad Lietuvos pilietybę turinčios jo dukters pase vardas ir pavardė būtų įrašyti su nelietuviškomis raidėmis „x“ ir „w“.

Pasak teisininkės, originalia rašyba pavardė ir vardas buvo įtaukti ankstesniuose R.Goreckio-Mickiewicziaus dukteriai išduotuose dokumentuose - gimimo liudijime ir 2010-aisiais - pase, tačiau pasibaigus paso galiojimui, 2015-ųjų spalį Vilniaus policijos Migracijos valdyba atsisakė vėl išduoti pasą nepilnametei nelietuviškais rašmenimis. Skundas dėl šio sprendimo lapkritį perduotas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjimo data taip pat dar nėra paskirta.

„Yra dar kelios bylos - šiuo metu renkami įrodymai ir sausio mėnesį teiksime dar kelis analogiškus atvejus“, - tvirtino ji.

2015-ųjų liepą priėmęs sprendimą Pauvels byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nurodė, kad neleidus pakeisti pavardės santuokos liudijime Europos Žmogaus Teisių Teismas galėtų tai pripažinti diskriminacija. Teismas taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje gyventojų registre yra registruoti asmenys, kurių pavardėse egzistuoja „w“, o skirtinga pareiškėjos ir jos sutuoktinio bei vaikų pavardė kelia nepatogumų. Anot teismo, asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.

Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.

Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.