Užsienio įmonės, pasamdytos atlikti įvairius darbus "Mažeikių naftoje", įtariamos nuslėpusios milžiniškas sumas mokesčių. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) jau suskaičiavo, kad į šalies iždą nepateko daugiau kaip 11 mln. litų mokesčių.

Mokėjo ne į tą kišenę

"Tokia suma susidarė priskaičiavus įvairius Lietuvos mokesčius, baudas ir delspinigius. Sumos dar auga, nes šiuo metu atliekami kelių įmonių mokestiniai patikrinimai", – skelbia tyrimą atliekanti Telšių apskrities VMI.

Mokesčių inspektoriai, pernai atlikę penkių Lietuvoje neregistruotų Olandijos, Rusijos, Danijos ir Lenkijos bendrovėms priklausančių įmonių mokestinius patikrinimus, priskaičiavo ir patvirtino daugiau kaip 8 mln. litų nesumokėtų gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno ir laikinojo socialinio mokesčių, baudų bei delspinigių.

Šiuo metu tęsiami šešių neregistruotų Danijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos užsienio įmonių mokestiniai patikrinimai. Peržiūrėjus penkių registruotų nuolatinių buveinių veiklą užsienio įmonėms papildomai priskaičiuota apie 3 mln. litų gyventojų pajamų, pridėtinės vertės, pelno ir laikinojo socialinio mokesčių, baudų bei delspinigių.

Septynios iš aštuonių įkliuvusių užsienio įmonių statybos darbus atliko "Mažeikių naftos" teritorijoje. Jos mokesčius mokėjo, tačiau ne Lietuvai, o savo gimtosioms valstybėms. Nors, kaip numato su minėtomis šalimis sudarytos sutartys, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo, pinigai turėjo pasilikti Lietuvoje.

"Visos jos Lietuvos teritorijoje vykdė ūkinę komercinę veiklą nuo šešių iki dvylikos mėnesių ir atitiko nuolatinės užsienio buveinės požymius – Lietuvoje naudojosi statybos teritorija, statybos, surinkimo ar įrangos objektais, todėl pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus turėjo mokėti pelno ir gyventojų pajamų mokesčius", – pabrėžė VMI.

Užsienio bendrovės į Telšių apskritį plūstelėjo 2007 m. pradžioje. Tuomet "Mažeikių naftą" perėmęs Lenkijos koncernas "PKN Orlen" ėmėsi organizuoti gamyklos remonto darbus, mat reikėjo šalinti 2006 m. spalį kilusio milžiniško gaisro padarinius.

Dominuoja lenkai

Kaip dienraščiui teigė Telšių apskrities VMI viršininkas Algimantas Laucevičius, didžiausią žalą Lietuvos biudžetui padarė Lenkijos įmonės. Mokesčių Lietuvai nesumokėjusios įmonės į mūsų šalies iždą turėtų pervesti įvairaus dydžio sumas – nuo 1 iki maždaug 3 mln. litų.

A.Laucevičiaus teigimu, padėtis gana komplikuota, aštuonios mokesčių inspektorių už rankos nutvertos įmonės gali netgi papulti tarp dvigubo apmokestinimo girnų. Mat savo gimtosioms šalims jos mokesčius sumokėjo, tačiau privalo juos sumokėti ir Lietuvai, o VMI nepuls išieškoti pinigų iš Lenkijos ar Olandijos biudžetų.

"Čia jau kiekvienos įmonės reikalas", – sakė Telšių apskrities VMI vadovas, komentuodamas ne itin patogią pričiuptų bendrovių padėtį.

Išmušė 3 milijonus

Vis dėlto VMI nemano, kad būrys užsienio bendrovių sutartinai nusukinėjo mokesčius nuo Lietuvos. "Čia gali būti ir nežinojimas, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nesupratimas ir t. t. Kol kas neįžvelgiame kokių nors piktybinių veiksmų požymių", – aiškino A.Laucevičius. Nematydama organizuoto nusikaltimo apraiškų, Telšių apskrities VMI kol kas neperdavė tyrimo medžiagos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, tačiau tokios galimybės neatmeta.

A.Laucevičiaus žodžiais, kai kurios įmonės pripažįsta mokesčius mokėjusios ne tai valstybei ir sutinka padengti Lietuvai padarytą žalą. Esą į šalies biudžetą jau pavyko grąžinti apie 3 mln. litų nesumokėtų mokesčių. Tačiau dėl likusių pinigų teks paplušėti iš peties.

"Vyksta teismai, mokestiniai ginčai. Tai gana ilgai užsitęsia. Sumos yra nemažos, taigi logiška tikėtis, kad sprendimai bus ginčijami", – neslėpė Telšių apskrities VMI vadovas.

"Jie puikiai žinojo"

"Mažeikių naftos" atstovas spaudai Janas Jacekas Komaras dienraščiui dievagojosi, esą didžiausia Lietuvos įmonė kiekvieną iš remonto darbams pasamdytų bendrovių informavo apie atsiskaitymo VMI tvarką.

"Kiekvienoje sutartyje aprašyta, kaip jie turi atsiskaityti su Lietuvos mokesčių inspekcija. Iš mūsų pusės visos firmos buvo perspėtos, jie puikiai žinojo", – tikino J.J.Komaras.

Tačiau "Mažeikių naftos" atstovas neskuba tvirtinti, kad visos VMI pričiuptos įmonės iš tikrųjų nesilaikė įstatymų. "Ne visiems reikėjo mokėti mokesčius Lietuvoje. Dėl to dabar vyksta ginčai. Viskas vyko dėl taisyklių interpretacijos, ir dar nėra nustatyta, kad tos įmonės yra kaltos", – pabrėžė pašnekovas.

Įspėjo G.Kirkilo Vyriausybę

"Mažeikių naftos" profesinės sąjungos pirmininkė Virginija Vilimienė dienraščiui teigė dar 2007 m. nujautusi, kad sudaromos neskaidrios sutartys dėl gamyklos remonto. Juolab kad, anot V.Vilimienės, lietuviškos įmonės tuos pačius darbus galėjo atlikti nė kiek neprasčiau ir už kur kas geresnę kainą.

Profesinės sąjungos vadovė įtaria, kad Lietuvai nepalankias sutartis prastūmė buvęs Mažeikių įmonės generalinis direktorius Paulas Nelsonas Englishas. "Tuo metu ir rėkėme, ir šaukėme, ir rašėme laiškus Vyriausybei. Buvom pasipiktinę. Ir tikriausiai, teisingai. Gedimino Kirkilo Vyriausybė turėjo į tai atkreipti dėmesį, bet, kiek supratome, ji nereagavo", – įsitikinusi V.Vilimienė.

Tiesa, pašnekovė čia pat pridūrė, esą dabartiniai įmonės vadovai remonto darbus organizuoja kur kas skaidriau ir objektyviau.