Sostinės „Regitroje“ susirinkęs būrys laukiančiųjų teorijos ir praktikos vairavimo egzaminų, tarp jų – nemažai užsieniečių. Vienas jų – į Lietuvą dirbti iš Baltarusijos atvykęs Sergėjus.

„Laikysiu egzaminą pirmą kartą. Į Lietuvą atvykau visai neseniai“, – sakė Sergėjus. Teorijos egzaminą Sergėjus laikys rusų kalba, tikėdamasis kuo greičiau jį išlaikyti, nes nuo kitų metų tokios galimybės nebebus.

„Nuo sausio 1 d. teorijos egzaminai galės būti laikomi tik lietuvių kalba arba, esant galimybei, kita oficialia Europos Sąjungos kalba. Praktikos egzaminai bus vykdomi tik lietuviškai“, – aiškino „Regitros“ atstovas.

Tiesa, praktikos egzamine bus galima pasitelkti vertėją, kuris padėtų susikalbėti su egzaminuotoju viena iš 24 oficialių Europos Sąjungos kalbų.

„Galėčiau laikyti egzaminą anglų ar prancūzų kalba. Aišku, būtų patogiau turėti daugiau pasirinkimų, bet mokantiems anglų kalbą problemų neturėtų kilti“, – svarstė vienas iš egzaminą laikyti besiruošiančių užsieniečių.

„Galbūt yra toks požiūris neteisingas, kad atvykę užsieniečiai privalo mokytis lietuvių kalbos, bet kai kuriems tai per daug sudėtinga“, – teigė egzamino laikyti atvykusi mergina.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paaiškina, kad šis sprendimas yra vertybinė Lietuvos pozicija dėl šalies agresorės kalbos vartojimo.

„Reikia baigti su situacijomis, kai rusų kalba, šalies agresorės kalba, naudojama teikiant viešąsias paslaugas. Tai nėra priimtina“, – sakė A Bilotaitė.

Praėjusiais metais teorijos egzaminą rusų kalba laikė daugiau nei 10 tūkst. žmonių, o šiemet, per vienuolika mėnesių, šis skaičius dar didesnis – beveik 12 tūkst.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo tarpu iš Ukrainos atvykusi Julija jau šeštą kartą bandys išlaikyti praktikos egzaminą. Moteris piktinasi pokyčiais.

„Ukrainiečių, rusų, baltarusių – koks skirtumas? Kodėl nebus galima? Moku mokesčius, už egzaminą juk susimoku pati“, – kalbėjo ukrainietė.

„Regitra“ ramina, kad svarstoma apie tam tikras išimtis. Leidimai gyventi Lietuvoje su tam tikru statusu išduodami gyventojams arba tiems, kurie pradėjo mokymo kursus dar 2024 m., siekiant užtikrinti, kad jie nesusidurtų su sunkumais dėl naujos tvarkos. Tokių asmenų atvejai bus svarstomi pagal senąją tvarką.

Ukrainiečių, rusų, baltarusių – koks skirtumas? Kodėl nebus galima?

Pokyčiai taip pat palies pavežėjais dirbančius užsieniečius – tikėtina, kad nemažai jų turės laikyti vairavimo egzaminą iš naujo. Nuo kitų metų jiems bus taikomas naujas reikalavimas – vairuotojo pažymėjimas turės būti įgytas Europos Sąjungos arba NATO šalyse.

Šie pokyčiai prisidės prie saugumo keliuose, pagerins aptarnavimo kokybę ir padės išvengti neteisėto vairuotojo pažymėjimų įsigijimo atvejų.

Vidaus reikalų ministrė pridūrė, kad griežtesnės egzamino taisyklės ir rusų kalbos atsisakymas galėtų dar labiau sumažinti migraciją iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

„Šiuos pokyčius jau matome – laikinų leidimų gyventi skaičius mažėja. Per šiuos metus buvo neišduota arba panaikinta apie 24 tūkst. leidimų gyventi“, – aiškino A. Bilotaitė.

Tuo tarpu aktyvesnis leidimų gyventi siekis stebimas tarp Centrinės Azijos piliečių. Daugelis jų bando patekti į Lietuvą suklastodami gyvenamosios vietos dokumentus. Jie registruojasi kitose šalyse, tačiau nuo šiol galios reikalavimas registruotis tik savo kilmės šalyje. Tai yra viena iš priemonių, skirtų reguliuoti migrantų srautus iš Centrinės Azijos.

Pagal gruodžio mėnesio duomenis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 213 tūkst. leidimus turinčių užsieniečių, tai yra maždaug 9 tūkst. mažiau nei pernai. Daugiausia leidimų išduota dėl darbo.