„Čia, žinot, sudėtinga būtų turėt ir lenkam, ir bet kokiai NATO ar kitai Vakarų valstybei iškart būti pasiruošus sureaguot“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

„Tikrai būtų sudėtinga. Mes neturim to įsivaizduojamumo ir niekada niekas neturi ir neturi, kad visa valstybė būtų po oro gynybos skėčiu“, – nurodė generolas leitenantas.

V. Rupšys pažymėjo, jog norint pasiruošti tokiai situacijai reikia turėti žvalgybinius duomenis, be jų iškart reaguoti sunku.

Vadas taip pat teigė, kad dėl sienos su Baltarusija Lietuva susiduria su panašiomis grėsmėmis.

„Aš visą laiką vertinu kaip pakankamai didelę grėsmę dėl to, kad neprognozuojama valstybė, neprognozuojami veiksmai, neprognozuojami sprendimai. Todėl mes visą laiką turim būti pasiruošę ir visą laiką turim stebėti, gauti žvalgybinę informaciją ir adekvačiai reaguoti į tai“, – sakė jis.

Mūsų reakcija yra adekvati grėsmių pobūdžiui ir šitai situacijai.

V. Rupšio teigimu, kariuomenė į raketos smūgį Lenkijoje reagavo adekvačiai.

„Mūsų reakcija yra adekvati grėsmių pobūdžiui ir šitai situacijai. Aiškiai turim savo standartines veikimo procedūras, savo parengties lygius ir taip toliau Tai buvo pritaikyti visi reikalingi reikalavimai“, – nurodė jis.

Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai. Į tai reaguodama Lietuvos kariuomenės oro gynybos vienetuose padidintas parengties lygis.

Vašingtonas ir Varšuva mano, kad raketą paleido prieš Kremliaus atakas besiginančios ukrainiečių pajėgos, tačiau galutinė atsakomybė už šį incidentą, pasak Vakarų, vis tiek tenka Maskvai.

Savo ruožtu Kyjivas tikina, kad ją paleido Rusija ir prašo pasidalyti „visais turimais duomenimis“.