„Gynybos planuose yra viena dalis ir reagavimo greitis, indikacijos – tai tikrai, kai bus patvirtinta ir kiek galės išviešinti, bus išviešinta, bet faktas, kad šitas faktorius yra labai svarbus ir yra matomas kaip vienas iš esminių dedamųjų šito plano“, – žurnalistams trečiadienį sakė generolas leitenantas.

Taip jis kalbėjo po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio, kuriame parlamentarams pristatyti šie planai.

Pasak V. Rupšio, naujieji planai yra „atliepiantys šiandienos grėsmes“ ir pakankami atgrasyti ir būti pasirengus gynybai.

Pasak jo, planuose Baltijos šalims priskiriami pajėgumai yra „konstruojami, kad atlieptų grėsmes“.

Tai šiandienos grėsmės, kokios yra, mūsų sąjungininkai ir sutelkia, ir generuoja tuos pajėgumus, kad atgrasyti, reikalui esant – ginti.

„Tai šiandienos grėsmės, kokios yra, mūsų sąjungininkai ir sutelkia, ir generuoja tuos pajėgumus, kad atgrasyti, reikalui esant – ginti, – kalbėjo kariuomenės vadas. – Jeigu tos grėsmės didės ir pajėgumai didės, tai mūsų sąjungininkai, mūsų NATO koalicijos nariai, aiškiai yra nusprendę tuos pajėgumus vystyti ir turėti atitinkamus, ir aš neabejoju, kad tai turėsime.“

Parengus regioninius planus, pasak V. Rupšio, kitas žingsnis bus taktinių planų kūrimas ir pajėgumų sugeneravimas, kad jie būtų įgyvendinami.

Jo teigimu, šių planų dalimi yra ir Lietuvoje numatoma kurti divizija.

NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas yra pabrėžęs, jog planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Vis dėlto jie liks įslaptinti, siekiant neatskleisti operacinių detalių.