„Gynybos planai dar nėra patvirtinti, dabar mes juos peržiūrime. Ir jei kas nors mums krinta į akis ir mes norėtume juos patobulinti, dar yra laikas pateikti kai kurias pastabas. Bet šiaip – gynybos planai pilnai atitinka lūkesčius“, – žurnalistams pirmadienį sakė generolas leitenantas.

Taip jis kalbėjo po susitikimo su NATO Jungtinės pajėgų vadavietės Brunsume vadu Guglielmo Luigi Miglietta (Guljelmu Luidžiu Miljeta).

Lietuva yra generolo vadovaujamos vadavietės atsakomybės rajone. Minima vadavietė atsako už NATO pajėgumų generavimą ir operacinį vadovavimą kariniams veiksmams Baltijos regione, įskaitant ir Lietuvą.

Aljansas parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Kariuomenės vado teigimu, ankstesni planai yra „daugiau reagavimo planai“.

„Dabar aiškiai numatytas rajonas, aiškiai dedikuotos pajėgos, aiškiai numatyta, kas tas pajėgas skiria, aiškūs uždaviniai pagal indikacijas. Tai yra gynybiniai planai, ne reagavimo, bet gynybiniai planai“, – sakė V. Rupšys.

Dabar aiškiai numatytas rajonas, aiškiai dedikuotos pajėgos, aiškiai numatyta, kas tas pajėgas skiria, aiškūs uždaviniai pagal indikacijas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva pagal naujuosius gynybos planus turės peržiūrėti nacionalinius gynybos planus ir juos sinchronizuoti, taip pat vystyti pajėgumus.

„(NATO – BNS) trečio straipsnio įsipareigojimai yra privalomi. Turime žiūrėti, kad mūsų pajėgumai, pajėgos būtų galinčios atgrasyti ir gintis kartu su sąjungininkais“, – teigė generolas leitenantas.

V. Rupšys pabrėžė, kad gynybos planai yra „kariuomenės dokumentas, instrukcija, kaip atgrasytume, kaip kariautume, kada ir kokių karinių veiksmų imtumėmės, kaip reaguotume laike ir erdvėje“.

„Tai ypač svarbu pirmoje galimo konflikto stadijoje. Kartu jis apima visas fazes. Nuo šios dienos situacijos iki šalies atstatymo, pasibaigus kariniam konfliktui“, – kalbėjo vadas.

Savo ruožtu G. L. Miglietta teigė, kad dėl specifinės geografinės situacijos Rusijos grėsmė Lietuvoje „jaučiama labiau nei galbūt bet kur kitur Aljanse“.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad į tai atsakyta 2017 metais Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokavus tarptautinius sąjungininkų batalionus.

„Pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, sustiprinome šias pirmines kovines grupes ir sukūrėme keturias naujas NATO pietrytiniame flange, – sakė generolas. – Tai tvirta NATO nuolatinio įsipareigojimo remti savo draugus ir sąjungininkus Baltijos šalyse ir Lenkijoje bei ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos colį išraiška.“