„Jie susipažins su mūsų aplinka, su mūsų specifika valstybės. (...) Praktiškai – pirmas žingsnis į rotacinį oro gynybos modelį“, – BNS penktadienį sakė generolas Valdemaras Rupšys.
„Kalba eina apie rotacinį modelį, tai bus kitos valstybės, kurios dalyvaus. Aišku, čia dar tokio sutarimo ir šimtaprocentinio plano šiai dienai, kas kaip ką keis, dar nesame pasiekę“, – pridūrė jis.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį.
Apie tai, kad modelis šiemet pradės veikti, įskaitant „Patriot“ dislokavimą, kovo pradžioje pranešė buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas,
„Aš tikrai negaliu kalbėti už Nyderlandus, kad jie čia liks ilgam. Bet esame su Nyderlandais labai tamprioje partnerystėje, priimant jų sausumos pajėgas, orlaivius Lietuvoje, taip pat esame pasirengę bendradarbiauti“, – sakė kariuomenės vadas.
Nei Nyderlandų ministrė, nei V. Rupšys nenurodo datų, kada sistemos bus dislokuotos.
Savo ruoštu Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad pratybų metu vasarą „bus treniruojamas gebėjimas per itin trumpą laiką perkelti oro gynybos sistemas bei padalinius ir sklandžiai juos integruoti oro gynybos užduočių vykdymui“.
„Tokio pobūdžio pratybos prisideda prie Vilniaus viršūnių susitikime patvirtinto NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimo. (...) Nyderlandų karių dalyvavimas NATO priešakinių pajėgų batalione, Baltijos oro policijos misijoje, NATO pajėgų integravimo vienete yra labai reikšmingas Baltijos šalių saugumui. Šiuo žingsniu stipriname ir mūsų bendradarbiavimą oro gynybos srityje“, – pranešime sakė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su JAV, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija.
Paskutinį kartą „Patriot“ Lietuvoje buvo dislokuotos pernai liepą, kai Vilniuje vyko NATO viršūnių susitikimas.
Naujausi komentarai