Vaikšnoras: jau dabar įsivaizduoju jų ištįsusius veidus

„Yra algoritmai labai aiškiai nustatyti. Taip, niekas nenori be reikalo mūsų žmonių gąsdinti, ypač jeigu tai yra darbo dienos metu, ir vis tiek tas stabilumo neprideda, o nerimo tai sukelia daugiau. Tai mes darome tai, ką esame sutarę – patinka tai ar nepatinka, turime aiškius algoritmus, kuriais vadovaujamės“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Vaikšnoras.

Kaip rašė BNS, pastaruoju metu Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse daugėja oro erdvės pažeidimų, šeštadienį Vilniaus apskrityje gyventojams išsiųstas pranešimas dėl galimos oro grėsmės.

Nors pirmiausia manyta, kad šalies oro erdvę pažeidė dronas, NATO oro policijos naikintuvai nustatė, kad tai – meteorologinis balionas, naudojamas kontrabandai.

„Abejones sėja tie, kurie nemyli kariuomenės arba nemyli valstybės, nepasitiki ja. Tie naratyvai labai gerai muša Rusijai į ranką, ką aš jau prieš tai esu minėjęs – sėti paniką, sėti baimę ir kaltinti. Įsivaizduoju, kas būtų atsitikę, jeigu vietoj to – gerai, kad tai balionas, o jeigu būtų iš tikrųjų kažkoks skraidantis objektas, panašus į droną ir galbūt netgi su sprogmenimis?“ – kalbėjo kariuomenės vadas.

„Tie patys, jau dabar įsivaizduoju jų ištįsusius veidus ir apsiputojusius, būtų kalę prie kryžiaus visus, kas kažko nepadarė. Atsiprašau, kad taip tenka galbūt vaizdžiau pasakyti, bet aš matau, kokios yra tendencijos, kaip yra organizuotai puolama kariuomenė, valdžios institucijos“, – pridūrė jis.

Tie patys, jau dabar įsivaizduoju jų ištįsusius veidus ir apsiputojusius, būtų kalę prie kryžiaus visus, kas kažko nepadarė. 

R. Vaikšnoro teigimu, vasaros metu į kariuomenės radarų lauką patenka ne vienas objektas, kurį reikia įvertinti.

„Pirmiausia, po detektavimo turi būti vizualus identifikavimas. Dabar vasara, geras oras, yra nemažai aplink Vilnių įvairių aeroklubų, yra lėktuvėliai, yra sklandytuvai, yra bet kas, netgi oro balionai, dabar mūsų oro balionų sezonas. Gali bet kas pakliūti į radarus, ir jeigu tas objektas skrenda tokiu panašiu greičiu, panašiame aukštyje, kaip tu gali nematydamas pasakyti iš karto, kad tai gali būti dronas arba kažkas kito. Todėl yra imamasi priemonių įspėjimo, tam ir yra, kad pasiruoštume“, – aiškino kariuomenės vadas.

„Yra signalai, geltonas, vėliau, jeigu objektas iš tikrųjų identifikuojamas ir jis kelia grėsmę, pervedamas į raudoną. O tas ir atsitiko – buvo paskelbtas pasiruošimo signalas geltonas ir, kai buvo identifikuota, buvo pereita vėl į baltą“, – teigė jis.

BNS skelbė, kad gegužės pabaigoje Šiaurės ir Baltijos šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad incidentai, susiję su dronais, įskrendančiais į NATO oro erdvę, yra tiesioginė neteisėto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė, o Šiaurės ir Baltijos šalys niekada neleido savo teritorijos ar oro erdvės naudoti taikiniams Rusijoje atakuoti.

Anot ministrų, Rusija taip siekia nukreipti dėmesį nuo savo neteisėto karo ir įbauginti NATO sąjungininkus.

Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda yra perspėjęs „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams, nes, anot jo, tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.

„Labai sunku numatyti, ką Rusija yra sugalvojusi mūsų atžvilgiu. Ir viena iš grėsmių, kad gali būti panaudota po svetima vėliava kažkokios priemonės, kurios kaip tik nukreiptų dėmesį į kitą šalį, bet iš tikrųjų tai būtų sabotažo arba diversijos aktas. Neatmestina, kad galbūt juodojoje rinkoje nupirkti ukrainietiški dronai arba kažkokia kita specializuota įranga gali būti panaudota prieš mūsų šalį arba mūsų regioną apkaltinant“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

„Viskas dėl to, kad tai yra Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą pasekmė. Nebūtų karo, nebūtų kovinių veiksmų, nebūtų tokių incidentų“, – pridūrė jis.

Daugėjant oro erdvės pažeidimų, pradėta kalbėti ir apie poreikį stiprinti oro gynybą, grėsmių nustatymą ir neutralizavimą.

R. Vaikšnoro teigimu, vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje kariuomenė turėtų gauti dronų perėmėjų prototipus, ši įranga bus daugiausia nukreipta į „Shahed“ tipo kovinių bepiločių orlaivių nukenksminimą.

„Pasitestuosime ir bandysime, aišku, geriau, kad nereikėtų realiu laiku, tačiau išsibandysime ir jie jau bus mūsų arsenale, kad jeigu įvyktų vienoks ar kitoks incidentas, mes galėtume juos naudoti“, – kalbėjo kariuomenės vadas.

Į Lietuvą atvyko ir Ukrainos ekspertų grupė, kuri perduoda kare su Rusija išmoktas pamokas apie oro gynybą, sako generolas.

Tuo metu gegužės pabaigoje pristatyta, kad Lietuvos kariuomenėje kuriamas Autonominių nuotolinių bepiločių operacijų (ANBO) vienetas tolimojo nuotolio dronų pajėgumams vystyti.

R. Vaikšnoro teigimu, ANBO junginio kūrimas yra atgrasymo strategijos dalis.

„Atgrasymo, nes maža šalis, kaip Lietuva, esame sudėtinė NATO dalis, ir atgrasymas yra, vaizdžiai tariant, didžioji dalis mūsų pastangų ir kryptis – įsigyti tokią įrangą, techniką, kuri pirmiausia atgrasintų, o paskui, jeigu atgrasymas nesuveiktų, gintumėmės ir kad laimėtume kartu su sąjungininkais“, – dėstė kariuomenės vadas.

ANBO vienetas, anot jo, yra orientuotas į puolamąsias operacijas.

„Jeigu priešas sugalvotų peržengti Lietuvos teritoriją ir bandyti mums, kaip sakant, neleisti laisvai ir laimingai gyventi“, – sakė R. Vaikšnoras.

Kaip rašė BNS, šiuo metu junginį sudaro daugiau nei 100 žmonių, jų skaičius per ateinančius metus turėtų reikšmingai augti, pilną operacinį pajėgumą tikimasi pasiekti kitąmet.

Junginys pavadintas Lietuvos aviacijos pradininku laikomo brigados generolo, inžinieriaus, aviacijos konstruktoriaus ir lakūno Antano Gustaičio (1898–1941) garbei. Pirmas jo sukonstruotas sportinis lėktuvas ANBO-1 į dangų pakilo 1925-ųjų liepos 14 dieną.

„Agresyvėjančia retorika prieš Baltijos šalis Rusija siekia didinti nepasitikėjimą“

Agresyvėjanti Rusijos retorika ir dažnėjančios provokacijos turi tikslą sumenkinti gyventojų pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, sako Lietuvos kariuomenės vadas R. Vaikšnoras.

„Pastarųjų savaičių retorika iš Rusijos pusės, nukreipta prieš tris Baltijos šalis ir Lenkiją, ji turbūt turi kažkokį tikslą, nes kol kas tai tik žodžiai“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį kalbėjo R. Vaikšnoras.

Jis pažymėjo, kad šalia agresyvėjančios Rusijos retorikos sekė ir oro erdvės pažeidimai Baltijos šalyse.

„Mes jau ne pirmus metus gyvename tokioje artimoje kaimynystėje su Rusija, kuri visą laiką stengiasi vienokia ar kitokia forma palaužti ir ne vien tiktai Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Ta dezinformacijos kampanija, kuri šiandien vyksta, ji nukreipta sumenkinti tikėjimą tiek valdžios institucijomis, tiek kariuomene, tiek apskritai turbūt žmonių pasitikėjimą pakirsti valstybe, kas, beje, vyko visą laiką dar nuo 2014 metų Krymo aneksijos ir Donbaso užėmimo Ukrainoje“, – teigė kariuomenės vadas.

„Rusija niekada nesnaudė, nemiegojo, ir, nors mums galbūt atrodė, kad kažkuriame momente bandė demokratijos keliu eiti, tačiau jų tikslas yra skaldyti ir valdyti. Valdyti kol kas jie negali, bet gali skaldyti visuomenę ir mažinti pasitikėjimą“, – pridūrė jis.

R. Vaikšnoro teigimu, agresyvėjanti Kremliaus retorika Baltijos šalių ir Lenkijos atžvilgiu gali būti susijusi su padėtimi fronte Ukrainoje.

„Jie praradinėja iniciatyvą, ukrainiečiai pakankamai neblogai išspardo užpakalius, atsiprašau už tokį išsireiškimą, ir matosi, kad Putinas desperacijoje. Mes kol kas galbūt nežinome, ką jis yra sugalvojęs, bet galbūt kažką rezga ir va tie tokie signalai kol kas netiesioginiai verčia mus būti budresniems“, – sakė jis.

Kaip rašė BNS, Vidaus reikalų ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad rengiantis galimoms Rusijos provokacijoms, stiprinama strateginių objektų apsauga – išplėsta kritinės infrastruktūros atsparumui užtikrinti skirtų priemonių apimtis.

Jeigu išvestų iš rikiuotės arba būtų pažeisti, turbūt didžiausią įtaką padarytų visuomenei, kurioje automatiškai, žinote, demokratijoje žmonės sukyla, tada nepasitenkinimas, turiu omenyje jokiu būdu ne demonstracijas, bet apie nepasitenkinimą, kuriam mums reikia būti pasiruošusiems.

Sustiprintą šių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba, o prireikus – pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė. Ministerija nenurodo, kokių konkrečių papildomų saugumo priemonių ketinama imtis.

Anot VRM, pastaruoju metu Rusija skleidžia nepagrįstus teiginius, esą Baltijos valstybės leidžia naudotis savo oro erdve ar teritorija kitų valstybių veiksmams prieš Rusiją.

„Turime būti pasiruošę, ir strateginiai objektai, ypač energetikos, yra viena iš tokių pažeidžiamų (vietų – BNS). Jeigu išvestų iš rikiuotės arba būtų pažeisti, turbūt didžiausią įtaką padarytų visuomenei, kurioje automatiškai, žinote, demokratijoje žmonės sukyla, tada nepasitenkinimas, turiu omenyje jokiu būdu ne demonstracijas, bet apie nepasitenkinimą, kuriam mums reikia būti pasiruošusiems“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.

Anot jo, po VRM kreipimosi kariuomenė skyrė pajėgumus tam tikrų strateginių objektų apsaugai.

„Kol Viešojo saugumo tarnyba, kaip sakant, sustiprins savo gebėjimą, nes jiems irgi iš personalo reikia papildomai turbūt kažko sugeneruoti. Tai mūsų viena iš pareigų pagal įstatymus – padėti, kai yra prašoma“, – teigė R. Vaikšnoras.