Pokalbis apie projektą – su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene.

– Dveji metai prabėgo labai greitai ir kokie gi rezultatai, kokia gi patirtis buvo tiesiogiai kalbant, bendraujant su vaikais ir ar buvo išgirsta, kas išties jiems yra svarbu?

– Labai svarbu yra pasakyti, kad vaiko teisės, vaiko teisių tarnyba ir yra apie vaikus. Ir kad mes saugome, giname jų teises, kalbame su jais, kalbame su tėvais. Ir jeigu yra tikrai sudėtingos arba krizinės situacijos šeimose – stengiamės padėti. Ir kas yra labai svarbu, kad skatindami kalbėti visuomenę, skatindami kalbėti mokytojus, ypatingai į vaiko nuomonę kreipti dėmesį tėvams, mes iki tol ir patys neturėjome vaikų, galima sakyti, tarybos. Kažkaip sunkiai pavyko išgirsti vaikų nuomonę jiems svarbiais klausimais. Tad inicijavome tokią, galima sakyti, vaikų tarybą. Ją ir vadinome vaikų taryba. Iš skirtingų Lietuvos regionų pakvietėme dalyvauti vaikus. Amžius buvo nuo septynių, tuo metu, iki penkiolikos, šešiolikos metų. Ir du metus veikėme. Ir kėlėme klausimus, kalbėjome, diskutavome būtent vaikams svarbiais klausimais. Nuo žalios Lietuvos, neformalaus ugdymo, smurto prieš vaikus, vaikų teisių ir pareigų – temos buvo labai plačios. Ir, aišku, visą tą informaciją pateikėme institucijoms, politikams, visuomenės veikėjams, tie, kurie yra už tai atsakingi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas gali geriau žinoti už pačius vaikus. Visuomenėje labai daug kalbama apie vaiko teises, tačiau apie pareigas – rečiau. Kodėl svarbu priminti vaikams jų pareigas?

– Tikrai labai svarbus klausimas. Ir dabar mes visai neseniai atlikome apklausą, klausdami, kokios yra tos problemos vaiko teisių srity. Ir didžioji dalis respondentų pasakė, kad vaikai daugiau žino savo teises negu pareigas. Tai labai svarbu priminti, kad už vaikų pareigų diegimą esame atsakingi mes – tėvai, mokytojai, suaugę žmonės. Todėl teigti, kad vaikai dabar geriau žino savo teises negu pareigas, reiškia, kad mes per mažai bendraujame su savo vaikais, per mažai su jais kalbame arba turime kažkokį vienokį ar kitokį santykį. Todėl dar kartą reikia priminti tėvams, kad lygiagrečiai vaikai žino savo teises, bet mes suaugę, tie, kurie rūpinamės vaikais, turime jiems įdiegti jų pareigas.

– Ar suaugusieji iš tikrųjų patys žino, kokios yra vaikų pareigos? Ar teisingai atsižvelgia į jų amžių kažko reikalaudami, diegdami tas pareigas?

– Labai gerai pasakėte. Toks pavyzdys – vaikai turi teisę į sveikatą. Tai yra jų teisė, kad būtų rūpinamasi sveikata, būtų pilnai užtikrinamas ir gydymas, ir vaistai, suteiktos visos reikalingos paslaugos laiku, kad vaikas galėtų funkcionuoti, gyventi ir panašiai. Bet lygiagrečiai mes, suaugusieji, tėvai, globėjai, seneliai, turime diegti, kad vaikas turi rūpintis savo sveikata, turi prižiūrėti savo higieną, dantis, turi praustis, sveikai ir laiku maitintis, nevartoti tam tikrų kenksmingų produktų. Netgi vaiko mityba, kas ją formuoja? Ją formuojame mes, tėvai.

– Ką patys ir valgome. Esame puikus pavyzdys. Kaip sakoma, vaikai gali būti tokie, kokie esame mes patys.

– Vaikai yra geriausias mūsų atspindys.

Teigti, kad vaikai dabar geriau žino savo teises negu pareigas, reiškia, kad mes per mažai bendraujame su savo vaikais, per mažai su jais kalbame arba turime kažkokį vienokį ar kitokį santykį.

– Jau aštuntas mėnuo veikia Vaiko teisių linija. Ji yra skirta konsultuotis ir pranešti apie netinkamą elgesį su vaikais. Kiek šia linija naudojasi patys vaikai ir dėl ko jie skambina dažniausiai?

– Kol kas taip, vaikai naudojasi šia linija. Šiaip linija išties džiaugiamės, ji yra populiari. Ir klausimų yra nuo A iki Ž. Nuo santykio, nuo santykio su tėvais. Tėvai skambina ir klausia, kaip susitarti su vaikais ir bendrauti, ypatingai tai liečia paauglystę. Lygiai taip pat vaikai skambina ir klausia – kaip man susitarti su tėvais, kada turiu pareiti, kiek galiu naudotis kompiuteriu.

Vienas toks atvejis – paskambino, paklausė, ar galite rekomenduoti mano tėvams kursus, kad jie taptų geresniais tėvais. Tad vaikai turi begalę klausimų. Ir aišku, paskutinę vasarą matome, kad labai aktualus klausimas – bendravimo tvarka, kai tėvai išsiskyrę. Tai skambina tiek tas tėvas, kuris gyvena atskirai, tiek tas tėvas, kuris gyvena kartu su vaiku. Ir patys vaikai skambina. Vienu atveju, kad jie nori susitikti su vienu iš tėvų, kuris gyvena atskirai, ir praleisti laiką kartu lyg buvo sutarta, lyg buvo žadėta, bet nuomonė keičiasi. Ir aišku, patys tėvai skambina ir ieško sprendimų. Tai klausimų yra nuo A iki Ž. O vaikai dažniausiai kreipiasi dėl santykių su draugais, santykių su tėvais, santykių su mokytojais, tame irgi kyla labai daug klausimų, daug nesusipratimų. Yra tikrai nustatoma, kad ir patys mokytojai kartais naudoja psichologinį smurtą, bandydami vienaip ar kitaip suvaldyti klasę.

– Labai gerai, kad kreipiasi. Tai sveikintina. Kad kuo daugiau kreiptųsi jų – tiek ir tėvų, tiek ir vaikų –, nes tuos atsakymus būtina rasti.

– Ir jeigu tėvams, seneliams, mokytojams, patiems vaikams kyla klausimų dėl teisių, ypatingai dėl pareigų, tai tikrai kviečiu skambinti, klausti, konsultuotis ir tikrai stengsimės atsakyti į visus kilusius klausimus.

– Ar dar tęsite tą bendradarbiavimą, betarpišką darbą su vaikais, įtraukiant juos į vaikų tarybą?

– Su vaikų taryba dviejų metų projektą kaip tik šiuo metu, vasarą, baigėme. Bet su vaikais, su jaunimu bendradarbiavimą tęsime. Ir rudenį planuojama pasirašyti sutartį su Lietuvos jaunimą, skirtingas organizacijas vienijančia asociacija. Tai tikrai plėsime, girdėsime platesnį, skirtingų Lietuvos vietų, skirtingo jaunimo organizacijų balsą. Tas temas, kurios bus aktualios vaikams, jaunimui, kelsime ir kalbėsimės kartu su institucijomis, organizacijomis, ministerijomis, kurie ir yra atsakingi už tų temų įgyvendinimą.