Farmacijos bendrovių galbūt nuslėptų mokesčių istorijai nematyti pabaigos. Mokesčių inspekcija valstybei siekia grąžinti milijonus litų, tačiau farmacininkai sėkmingai ginasi teismuose.

Auksinė sprendimo kaina

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vakar nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir bendrovės "AstraZeneca Lietuva" ginčą. Pastaroji skundė VMI sprendimą išieškoti didžiulę sumą nesumokėtų pelno ir pridėtinės vertės mokesčių.

VMI įtaria, kad farmacininkai Lietuvoje veikė ne iki galo teisėtai: mūsų šalyje vaistus platinančios įmonių atstovybės oficialiai teigė užsiimančios tik reklama, o prekyba neva vertėsi patys vaistų gamintojai. Dėl to farmacininkai valstybei mokėjo mokesčius tik už reklamos veiklą, o didžiulės sumos pelno ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), VMI manymu, neteisėtai nusuktos nuo valstybės.

Tačiau jau dvejus metus po teismus tampomas VMI sprendimas dėl bendrovės "AstraZeneca Lietuva", regis, tęs vizitų pas Temidę maratoną. Vakar teismas sprendimo nepriėmė, o gegužės 4 d., neoficialiomis dienraščio žiniomis, byla veikiausiai bus grąžinta į žemesnės instancijos teismą, todėl bylinėjimasis gali dar nežinia kiek užtrukti.

"AstraZeneca Lietuva", dienraščio žiniomis, bylinėjasi dėl maždaug 100 tūkst. litų galbūt nesumokėtų mokesčių, kuriuos iš įmonės siekia išpešti VMI. Tačiau teismo sprendimo kaina kur kas didesnė – jeigu bus nutarta, kad VMI mokesčius išieškoti siekia teisėtai, mokesčių inspektoriai galės prispausti ir kitus analogiška veikla užsiimančius farmacininkus. Tokiu atveju būtų kalbama jau ne apie šimtus tūkstančių, o apie milijonus litų.

Milžiniškos sumos

VMI pradėjus knibinėti vaistų reklamavimo veiklą, daugelis užsienio farmacininkų atstovybių pakeitė veiklos pobūdį ir tapo pelno mokesčio mokėtojomis.

Tačiau kalbama, kad tampant šį sprendimą po teismus, farmacininkai ir toliau vykdo veiklą, leidžiančią Lietuvos valstybei mokėti toli gražu ne visus mokesčius. Įvairiais vertinimais, tariamo vaistų reklamavimo nuostoliai šalies biudžetui kasmet sudaro nuo 50 iki 100 mln. litų.

VMI, tikrindama farmacininkų veiklą, aptiko nemažai neatitikimų, įrodančių, kad įmonės vertėsi ne tik vaistų reklama. Oficialūs duomenys rodo, kad tarptautinių farmacijos gigantų atstovybių deklaruojamos pardavimo apimtys Lietuvoje nesutampa su mokamų mokesčių dydžiu.

Sudėtinga schema

"AstraZeneca" ir kitų įmonių atstovybės, kaip įtariama, iš tiesų vykdo tarpininkavimo funkcijas, derasi su vaistinių tinklais dėl konkrečių užsakymų. Tačiau kai galų gale einama prie pirkimo–pardavimo sandorio, antrinės bendrovės staiga dingsta, ir pinigai iškeliauja į užsienį – Lietuvai nesumokamas nei pelno mokestis, nei PVM. Negana to, VMI duomenimis, tariamai reklama ir rinkodara užsiimantys farmacininkų atstovai Lietuvoje faktiškai kontroliuoja vaistų srautus ir atsiskaitymus su savo pirminėmis bendrovėmis.

Kiek keistai atrodo ir reklaminę veiklą neva vykdančių bendrovių personalas. Kai kuriose VMI akiratin pakliuvusiose bendrovėse dirba kelios dešimtys ar net šimtas žmonių – tokiu darbuotojų skaičiumi gali pasigirti toli gražu ne visos reklamos agentūros. Be to, tariami reklamos vadybininkai iš tiesų dirba pardavimo vadovais, naudojasi kompiuterine įranga, kuri su reklamos verslu turi labai mažai ką bendra, o prekybos versle ji netgi labai paplitusi.

Be bendrovės "AstraZeneca Lietuva", VMI tyrime figūravo ir kiti garsūs vardai – "Pfizer", "Eli Lilly". Gali būti, kad mokesčių inspektoriai aktyviai stebi ir kitų tarptautinių farmacijos gigantų atstovus Lietuvoje.

VMI oficialiai bylinėjimosi eigos nekomentuoja ir teigia laukianti teismo verdikto. "Mes laikomės pozicijos, kad tos įmonės vykdė prekybą, o ne užsiėmė rinkodara ir reklama, todėl jos ir turi mokėti mokesčius už prekybą", – dienraščiui sakė VMI Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Darius Buta.

Saulius Šabūnas, "AstraZenecos Lietuva" generalinis direktorius

Mūsų pozicija nekinta. Kaip ir sakėme, mūsų veikla čia yra rinkodaros, vaistų registracijos. Už savo sritį esame atsakingi, mokame visus mokesčius. Tam turime ir žmones, ir kompetenciją. O dėl pardavimo veiklos – tai daro mūsų pirminė bendrovė, Didžiosios Britanijos "AstraZeneca UK". Ji tai daro legaliai, moka visus mokesčius. O visas platinimas Lietuvoje vykdomas per vietos platintojus. Mes neturime nei sandėlio, nei transporto, nei galimybių importuoti, nei galimybių perparduoti, nevykdome jokių finansinių transakcijų.

Mums net truputėlį keista. Bendrovei daug labiau apsimokėtų mokesčius mokėti Lietuvoje, nes pelno mokesčio tarifas Lietuvoje gerokai mažesnis nei Didžiojoje Britanijoje. Jokios logikos nėra. Mokestinių ginčų komisija VMI pretenzijas iš principo palaikė nepagrįstomis. Kaip galima priskaičiuoti mokesčius už tai, ko nedarome?

Viskas, kaip suprantu, užtruko. Mes jokių ypatingų veiksmų nedarome. Tiesiog ramiai ir kantriai laukiame.