,,Teikdami šį įstatymą, mes turėjome nuogąstavimų, kad prezidentė ir Konstitucinis Teismas gali pasisakyti neigiamai, bet mūsų darbo grupė dirba taip, kad to B varianto lyg ir nebūtų, mes dirbame maksimaliai. Ko gero, bandysime, teoriškai, jei prezidentė vetuos, Seime veto atmesti ir, priėmę įstatymą, ko gero, kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Kreipsimės, kad įvykus referendumui kažkas neapskųstų Konstituciniam Teismui“, - Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) konferencijoje sakė A. Nekrošius.

Pasak vicepirmininko, darbo grupei nesvarbus prezidentės sprendimas, darbo grupė ir toliau ruošis referendumui.

,,Yra pakankamai daug diskutuojama šiuo klausimu, ar prezidentė pasirašys, ar bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo klausimu Seimo darbo grupė dirba įprastai ir mes nusiteikę gana rimtai. Jeigu prezidentė vetuotų šį klausimą, mes referendumui ruošimės įprasta tvarka“, - teigė A. Nekrošius.

Taip pat, pasak A. Nekrošiaus, Vyriausybė palaiko Referendumo įstatymo pataisas bei jau numatė finansavimą konkrečioje biudžeto eilutėje. Šiam klausimui gali būti sušaukta ir neeilinė Seimo sesija.

,,Vyriausybė planuoja referendumui atskirą biudžeto eilutę. Saulius Skvernelis informavo, kad pinigai yra numatyti ir reikia tik paruošti reikiamus referendumo įstatymo projektus. Yra pamąstymų, kad bus organizuojama neeilinė Seimo sesija, kadangi referendumo klausimas mums labai svarbus, ir mes matome poreikį išspręsti šiuos klausimus“, - sakė Seimo pirmininko pavaduotojas.

Prezidentės teigiamo atsakymo tikisi ir PLB komisijos pirmininkas Rimvydas Baltaduonis. Pasak jo, prezidentė yra atsakinga už užsienio politiką ir ji turi atsižvelgti į Lietuvos išeivijos norus.

,,Referendumo įstatymo keitimas yra žingsnis tuo keliu, kai matome, kad referendumas gali būti laimimas. Šiuo metu dėl Referendumo įstatymo pataisų sprendžia prezidentė ir greičiausiai rytoj išgirsime jos sprendimą, ar jį pasirašys, ar vetuos. Koks sprendimas prezidentės bebūtų, mes iš šalies vadovės tikimės lyderystės, tai yra atsižvelgti į daugybės užsienyje gyvenančių lietuvių norus. Mūsų prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, ir mes tikimės, kad prezidentė, kaip ir premjeras, stos į gretas pagaliau išspręsti šį klausimą ir labai aktyviai dalyvaus šiose diskusijose su konkrečia pozicija, ir mes to sprendimo laukiame“, - teigė R. Baltaduonis.

Tuo tarpu konservatorius Žygimantas Pavilionis mano, kad prezidentė vetuos trečiadienį Referendumo įstatymo pataisas, nes jos prieštarauja Konstitucijai.

,,Mano nuojauta, kad arčiau vetavimo, nes prezidentė paprastai, kaip teigia jos patarėjai, gina Konstituciją, o Konstitucinio Teismo ekspertams jau dėl šio įstatymo kilo daug abejonių, kodėl tik vienam straipsniui kartelė sumažinama, kodėl ne visiems. Ar tai nesukurs precedento?“, - Eltai sakė Ž. Pavilionis.

Taip pat Ž. Pavilionis mano, kad neatsiras daugumos vetuoti prezidentės sprendimą.

,,Nemanau, kad atsirastų tokia dauguma, kuri atmestų prezidentės veto. Nes jau šį balsavimą organizuojant, ypač dešiniajai pusei, šis įstatymų projektas kėlė daug nerimo ir gandų. Jei rytoj prezidentei tai įneš kažkokių abejonių, gali būti, kad neužteks daugumos atmesti, niekas ir nenorės atmesti veto“, - sakė konservatorius.

Birželio 21 d. Seimas po svarstymo pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintam Referendumo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo projektui, kuriuo siūloma mažinti kartelę referendumui dėl Konstitucijos 12 straipsnio - dėl pilietybės.

Referendumo pataisas inicijavę valdančiųjų politikai tikino, kad jų siūlymui alternatyvų nėra, ir aiškino, kad nepriėmus pataisų sunku bus išsaugoti ir emigruojančius piliečius, ir pačią tautą.

Anot valdančiųjų, pakeitus Referendumo įstatymą tam, kad sprendimas dėl dvigubos pilietybės būtų priimtas, reikėtų kur kas mažiau rinkimuose dalyvaujančių piliečių.

Valdančiųjų inicijuojami pakeitimai leistų sprendimą privalomajame referendume dėl Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnio laikyti priimtu, jei tam pritarė daugiau kaip pusė piliečių, dalyvavusių referendume, bet ne mažiau kaip 1/3 piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus.

Dabartiniame referendumo įstatyme rašoma, kad privalomasis referendumas laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių, o tam, kad sprendimas referendumu būtų priimtas, reikia daugiau kaip pusės piliečių, turinčių rinkimų teisę, pritarimo.

Tad tam, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų, nepakeitus Referendumo įstatymo, reikėtų apie 1,3 mln. piliečių sutikimo.

Referendumui dėl dvigubos pilietybės nėra ruošiamasi, anksčiau teigė prezidentė D. Grybauskaitė. Pasak šalies vadovės, valdančiųjų iniciatyva keisti Referendumo įstatymą ir taip mažinti keliamą kartelę referendumui dėl pilietybės ne tik atvirai prieštarauja Konstitucijai, bet ir ją išdarko.

ELTA primena, kad referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo ketinama organizuoti 2019 metais gegužės 12 ir 26 dienomis per pirmąjį ir antrąjį prezidento rinkimo turus.