Valdantieji prašo Vyriausybės pateikti konkrečius skaičius, kaip ir kokiais etapais galima didinti finansavimą krašto apsaugai, kad pagal NATO reikalavimus jis siektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pateikti duomenys būtų įrašyti į rengiamo partijų susitarimo dėl finansavimo gynybai didinimo projektą, po valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.

„Vienas svarbiausių dalykų bus susitarimas, kokiu būdu ir per kiek laiko pasiekti 2 proc. gynybos biudžetą. Mes paprašėme premjero, kad Vyriausybė kitą savaitę atsakytų, kaip mums tą gynybos didinimo biudžetą išdėlioti, kad po savaitės galėtumėme pasirašyti susitarimą. Mes prašome Vyriausybės, kad mums išdėstyti metais, po kiek didins ir taip toliau, priklausomai nuo visos situacijos, biudžeto, euro įvedimo“, - sakė G.Kirkilas.

Konkrečios datos, kada biudžetas gynybai galėtų siekti 2 proc. BVP, buvęs krašto apsaugos ministras G.Kirkilas neįvardijo, sakydamas, kad tai priklausys nuo Vyriausybės pateiktų skaičių.

Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė sakė, kad „tikrai nerealu per metus ar dvejus pasiekti 2 proc. finansavimą, bet nuoseklus didinimas turi būti“.

„Ir mes turime parodyti, kad ir mes, kaip Lietuva, skiriame papildomą dėmesį krašto apsaugai, įvertindami savo finansines galimybes“, - sakė L.Graužinienė.

Ji tvirtino dar nemačiusi susitarimo projekto, jis bus pateiktas kitą savaitę.

Šalies politinių jėgų susitarimus dėl užsienio politikos ir gynybos klausimų pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvą didinti išlaidas krašto gynybai ragina ir didesnę karinę paramą žadančios Jungtinės Valstijos.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį Lietuvoje pranešė, jog svarstoma siųsti Amerikos karius į Baltijos šalis dalyvauti pratybose sausumoje ir jūroje bei kariniuose mokymuose. Po viceprezidento vizito duodama interviu BNS, JAV ambasadorė Vilniuje Deborah McCarthy (Debora Makarti) sakė, kad diskutuojant šiuos klausimus svarbus ir priimančiosios šalies indėlis.

„Svarstome kai kuriuos elementus. Bet taip pat svarbu pabrėžti, koks priimančios šalies indėlis, o į tai, be abejo, įeina ir tolesnis gynybos biudžeto didinimas“, - BNS sakė D.McCarthy.

Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimas siekia 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto, iš NATO šalių mažiau gynybai skiria tik Liuksemburgas. NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. BVP rodiklio.

Valdančioji koalicija jau yra įsipareigojusi siekti, kad 2016 metais gynybos finansavimas pasiektų 1 proc. BVP.