Europos Komisija (EK) įspėja Lietuvą, kad nuo kitų metų pradžios vėl padidinti pensijas būtų didelė klaida, kuri galėtų sukelti grėsmę šalies finansų stabilumui.

Įspėja neeksperimentuoti

EK atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė, atsakydama į dienraščio klausimus apie opozicijos pasiūlymą Seimui grąžintas pensijas į tą lygį, kuris buvo prieš metus, pabrėžė, kad Lietuva yra įsipareigojusi 2012 m. biudžeto deficitą sumažinti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Šis tikslas, pasak N.Kazlauskienės, reikalauja nemenkų pastangų, pirmiausia taupant valstybės biudžeto lėšas.

"Sutartas biudžeto konsolidavimo būdas išlaiko pusiausvyrą tarp būtinybės valstybės finansams suteikti tvarumo ir būtinybės palaikyti vykstantį atsigavimo procesą", – teigė EK atstovybės vadovė.

Ji pabrėžė, kad sprendimas, kokių biudžeto konsolidacijos priemonių reikėtų imtis, iš esmės yra Vyriausybės kompetencija. Tačiau, pasak N.Kazlauskienės, "didinti tam tikros kategorijos išlaidas, bet atsvarai nedidinti mokesčių ar nemažinti kitų išlaidų arba nesiimant šių abiejų veiksmų derinio, būtų faktiškai nesuderinama su perviršinio deficito procedūros nuostatų raide ir dvasia".

Be to, ji pastebėjo, kad "didinant išlaidas pensijoms ir kartu didinant mokesčius arba mažinant kitas išlaidas sumažėtų produktyvus išteklių naudojimas, ir dėl to galiausiai galėtų sumažėti ilgalaikis ūkio augimo potencialas".

N.Kazlauskienės nuomone, turi būti vertinami ne tik trumpalaikiai pensijų didinimo padariniai biudžetui, bet ir ilgalaikiai, "ypač padariniai pačios pensijų sistemos gyvybingumui".

Parėmė ir Prezidentė

Seimas šiandien galutinai balsuos dėl to, ar priimti opozicijos pasiūlytą pataisą, kuria 2010–2011 m. turintis galioti pensijų ir kitų socialinių išmokų sumažinimo įstatymas iš esmės baigia galioti nuo 2011 m. sausio 1 d. Jeigu toks įstatymas įsigaliotų, nuo Naujųjų metų pensijos grįžtų į prieškrizinį lygį.

Koalicinė Vyriausybė pasisako griežtai prieš šio įstatymo priėmimą.

Valdantieji tikisi, kad jie mobilizuos savo pajėgas ir antradienį atmes opozicijos pasiūlymą. Premjeras Andrius Kubilius pareiškė tikįs, kad prie valdančiųjų gali prisidėti ir dalis opozicijos atstovų. "Tikiuosi, kad ir dalis opozicijos persigalvos, suprasdama, kad neatsakingi sprendimai negali būti priimami", – aiškino Vyriausybės vadovas.

71 koalicijos atstovas dalyvaus Seimo posėdyje ir visi vieningai balsuos už Vyriausybės pareikštą poziciją, premjeras atsakė: "Tikiu, kad taip bus."

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo klausimu parėmė Vyriausybę ir pavadino opozicijos planus "nusikalstamais".

Lėšų šaltiniai – prasti

Vyriausybės skaičiavimu, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų, o norint nedidinti valstybės skolos ir mažinti biudžeto deficitą, laisvų lėšų didesnėms pensijoms esą nėra.

Vyriausybės teigimu, pensijas padidinti būtų galima tik iš tokių šaltinių, kurie nedidintų valstybės skolos ir leistų laikytis įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų – nuolatinių mokestinių pajamų ar atsisakius kitų suplanuotų išlaidų.

Pensijų didinimo iniciatoriai iš opozicijos tvirtino, kad atsisakius 2 proc. "Sodros" įmokos pensijų fondams, pensijoms būtų galima skirti 350 mln. litų, pardavus bendrovių akcijas – apie 200 mln. litų, o nekilnojamąjį turtą – dar apie 300 mln. litų. Papildomai apie 150 mln. litų pensijų padidinimo iniciatoriai siūlo gauti iki 20–30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

Vyriausybės teigimu, atsisakius "Sodros" pervedimų pensijų fondams būtų sunaikinta pensijų reforma, ir dėl to iš esmės pablogėtų gyventojų galimybės susitaupyti ateities pensijoms.

Siūlymai papildomų lėšų gauti iš valstybės valdomų akcijų ir žemės pardavimo, anot Vyriausybės, nėra paremti jokiais konkrečiais siūlymais dėl galimų privatizavimo objektų. Be to, Vyriausybės teigimu, šios pajamos būtų vienkartinės.

Naftos ir dujų išteklių mokesčių didinimas, Vyriausybės teigimu, leistų biudžetui papildomai gauti tik 6–11 mln. litų pajamų.