Apie tai penktadienio vakarą buvo kalbama specialioje LRT laidoje „Teisė žinoti“. Ji buvo surengta, bandant taip pat išsiaiškinti, kas lėmė, kad Seimas atidėjo Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, kuriose turėjo būti apibrėžta, kas yra smurtas prieš vaikus.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė tvirtina, kad ne kartą Seimui buvo teiktos įstatymo pataisos, kuriose būtų įtvirtintos Jungtinių Tautų 1995 m. konvencijos nuostatos dėl smurto prieš vaikus, tačiau jos paskendo įvairiose procedūrose, nepasiekusios Seimo salės.

Laidoje dalyvavę socialinių reikalų ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo nariai Povilas Urbšys ir Mykolas Majauskas, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė ir Edita Žiobienė sutarė, kad kūno bausmė vaikui yra ne jo elgesio priežastis, o suaugusiųjų atsakomybė.

Pašnekovai taip pat sutiko, kad, nepaisant ginčų Seime ar nesutarimų tarp įvairių institucijų, būtina kuo skubiau priimti Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisas, kuriose būtų aiškiai apibrėžta atsakomybė už smurtą prieš vaikus.

Po ilgų ginčų dėl to, kodėl įstatymo pataisos Seime nebuvo priimtos ir atidėtos pavasario sesijai, parlamentarai P. Urbšys ir M. Majauskas vis dėlto pripažino savo kaltę. Tai esą lėmė bergždžios diskusijos „dėl perteklinių žodžių“.

Laidoje telefonu kalbėjęs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas tvirtino manąs, kad Lietuvoje pakanka įstatymų, kurie galėtų sutramdyti smurtautojus, tačiau stinga žmonių gailestingumo ir noro pastebėti, kas darosi artimoje aplinkoje.

Ministras L. Kukuraitis ragino, kad kuo skubiau Seimas Vaiko teisių apsaugos įstatyme įrašytų tokias formuluotes, kokias dėl smurto prieš vaikus nurodo Jungtinių Tautų konvencija.

Laidos pašnekovai sutarė, kad visuomenė privalo žinoti, kas yra smurtas prieš vaikus ir taip pat, kad visiems būtų aišku, kokia bausmė už tai gresia.