Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kritikuoja partijų susitarimą dėl gynybos finansavimo, jo taip pat nepasirašiusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) sako, kad per vėlai gavo kvietimą prisijungti prie tokio susitarimo.

„Mes aiškiai sakome, kad esant dabartinei situacijai, kada uždarinėjamos masiškai mokyklos, kada iš tikro kultūros įstaigų finansavimas ir taip toliau neturi net minimalaus lygmens, deramo lygmens, praktiškai yra masinė migracija, tai šnekėti, kad Lietuvos gynyba šiandien priklauso nuo krašto apsaugos yra tiesiog juokinga. Pažadėti didinti finansavimą krašto apsaugai - jeigu siektų 2 proc., jis turėtų dvigubėti - bet tuoj pat nebebus ką ginti“, - BNS antradienį sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Jis sakė nesuprantąs, kaip kitos partijos galėjo pasirašyti tokį susitarimą.„Ką mes apginsime, kas mus puola? Ką mes bandome įrodyti? Ar bandome NATO partneriams įrodyti, kad mes laikomės senų įsipareigojimų? Mes jo nevykdysime ir kam partnerius apgaudinėti ir kam savo žmonėms šituos dalykus sakyti? Kada situacija išsispręs prioritetinėse srityse, tik tada galima šnekėti apie kokį nors pasirašymą“, - dėstė R.Karbauskis.

LLRA pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Leonardas Talmontas sakė informaciją apie rengiamą susitarimą iš Seimo Užsienio reikalų komiteto gavęs tik praėjusios savaitės pabaigoje.

„Sulaukiau penktadienį ar ketvirtadienį skambučio iš Užsienio reikalų komiteto, kad yra toks susitarimas ir reikia pasirašyti. Bet jokio oficialaus rašto - kas organizuoja, kokiu būdu - aš negavau. Tokio dalyko negali vienas žmogus - pirmininkas ar pavaduotojas - spręsti. Mes tokius dalykus visada svarstome partijos prezidiume, o pirmininko nebuvo ir taip išėjo, kad mes negalėjome to apsvarstyti. O be svarstymo tokio dalyko niekas nepasirašys todėl, kad tai yra rimtas dalykas, lėšos“, - BNS antradienį sakė parlamentaras.

Politinį susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais pasirašė Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, partijos „Tvarka ir teisingumas“, „Sąjungos Taip“ vadovai.

Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO kolektyvinę gynybos ir saugumo sistemą ir Lietuvos dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, nuosekliai didinant krašto apsaugos sistemos finansavimą, įsipareigoja „kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, ilgainiui siekti, kad krašto apsaugos sistemos plėtrai užtikrinti būtų skirta 2 proc. šalies BVP“.

Šiuo metu Lietuva gynybai neskiria nė 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra susilaukusi kritikos dėl nepakankamo gynybos finansavimo.