Į Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio programą įtrauktą konkursą inicijavo Kultūros ministerija.

Paraiškas konkursui pateikusios daugiau kaip 60 seniūnijų pretendavo į vieną iš keturių nominacijų – „Už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui“, „Už tautinės savimonės puoselėjimą“, „Už kūrybiškumo ugdymą“, „Už saugią Lietuvą“. Per 30 seniūnijų iš visų Lietuvos regionų pateko į trečią konkurso etapą, ir jas dabar lanko komisija, kuri vietoje vertina nuveiktus darbus ir po to išrinks geriausias seniūnijas kiekvienoje nominacijoje.

„Per pirmąsias dvi dienas komisijos nariai susipažino su didžiųjų miestų – Kauno Aleksoto ir Panemunės, Vilniaus Viršuliškių ir Justiniškių – bei mažų miestelių – Kruonio, Aukštadvario seniūnijų – veikla. Pirmiausia atkreipiame dėmesį į tai, kaip žmonės gyvena toje seniūnijoje, ar seniūnas sugeba sutelkti vietos gyventojus bendrai veiklai“, – pažymi konkurso komisijos pirmininkė, Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos skyriaus patarėja Jadvyga Lisevičiūtė.

Pasak jos, čia nuveikti darbai liudija, kad žmonės yra tikri savo gyvenamos vietos šeimininkai, ir nesvarbu, ar tai didmiesčio didžiulis rajonas, ar kelis šimtus gyventojų turintis miestelis. Čia prižiūrima infrastruktūra, įrengtos sporto ir poilsio vietos, sutvarkytos žinomų žmonių ar partizanų atminimo vietos, seniūnijos patalpose repetuoja meno kolektyvai, buriasi senjorai. Patys gyventojai sprendžia, kas jiems svarbu ir ko jiems reikia.

Pasak vienos sostinės Justiniškių seniūnijos gyventojos, nutiestas takas iki darželio gal ir nėra itin didelis darbas, bet labai svarbu, kad paisoma žmonių poreikių. Per pastaruosius dvejus metus šiame rajone nutiestas ne vienas patogus takelis, pastatyti suoliukai, įrengtos lauko treniruoklių aikštelės. Tarp daugiaaukščių sutvarkytos erdvės, pavadintos Sigito Gedos alėja, tapo gyventojų, ypač – vaikų ir senjorų, susibūrimo ir laisvalaikio vieta.

Trakų rajono Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė džiaugėsi, kad gyventi į gimtinę grįžta prieš kelerius ar keliolika metų ją palikę jauni žmonės. Vietos darželis jau nebesutalpina visų norinčių lankyti vaikų, mokinių stygiumi nesiskundžia ir mokykla.

„Čia mano pradžia, ir čia bus mano pabaiga“, – tikino Aukštadvaryje gimusi, ilgus metus Vilniuje gyvenusi, bet čia sugrįžusi garbaus amžiaus senjorė.

Kaune, Aleksote, auga pušelė, padėjusi rasti draugų Japonijoje. Jos istoriją papasakojęs seniūno pavaduotojas Vytautas Narkevičius didžiavosi vietos jaunimu. J. Dobkevičiaus progimnazijos moksleiviai sugalvojo pasodinti pušelę, skirtą žemės drebėjimui Japonijoje atminti. Apie šią iniciatyvą sužinoję japonai apsilankė Aleksote, pasikvietė kauniečius moksleivius apsilankyti pas juos, ir taip prasidėjo Aleksoto draugystė su Japonija, trunkanti jau kelerius metus.

Tokiose seniūnijose netrunkama įsitikinti, kad Lietuvoje nestinga veiklių, iniciatyvių žmonių. Ir jei toks žmogus tampa seniūnu arba jei seniūnas palaiko tokių žmonių iniciatyvas, ima keistis miesto rajono ar miestelio aplinka. Čia gyvenimas tampa gražesnis, įdomesnis ir saugesnis.

Komisijos pirmininkės J. Lisevičiūtės teigimu, šis konkursas padeda pamatyti labai svarbų mūsų valstybės veikėją ir kūrėją – seniūniją. Ji vienija žmones, ateina į pagalbą, kai iškyla problemų, ugdo bendruomeniškumą, savanorystę, stiprina tarpusavio supratimą ir atjautą. Todėl reikia motyvuoti veiklias seniūnijas, parodyti geruosius pavyzdžius ir skatinti kitus sekti jų keliu.

Per rugsėjo mėnesį komisija apsilankys visose nominuotose seniūnijose. Konkurso nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti iškilmingame baigiamajame renginyje 2019 m. vasario mėnesį.