„Audito rezultatai rodo, jog nėra vienos institucijos, kuri koordinuotų valstybės infrastruktūros plėtrą šalies mastu, todėl nėra priimami bendri racionalūs sprendimai dėl efektyvaus šių tinklų kūrimo ir funkcionavimo“, - rašoma Valstybės kontrolės pranešime spaudai.

Anot jo, 10 tinklų valdytojų turi apie 20 tūkst. kilometrų ryšių infrastruktūros, į kurią per pastaruosius ketverius metus investuota 38,7 mln. eurų, o jai išlaikyti kasmet skiriama apie 30 mln. eurų.

Auditorių teigimu, tinklų valdytojai viešajam sektoriui teikia tokias pat ar panašias paslaugas. Be to, iki 2020 metų į plėtrą planuojama investuoti dar 86,8 mln. eurų, todėl gali būti atsirasti naujų dubliavimo atvejų.

Auditas parodė, jog tinklų saugumas nėra pakankamas: vidutiniškai trečdalis (36 proc.) gerosios valdymo praktikos saugos reikalavimų neįgyvendinta, netinkamai stebima tinklų būklė, nemažai įrangos pasenusi (67 proc.), todėl yra visos sąlygos pažeisti tinklą.

Valstybės kontrolė rekomendavo Susisiekimo ministerijai sukurti centralizuotą infrastruktūros koordinavimo tvarką, o Krašto apsaugos ministerijai - tinklams nustatyti vienodus saugos reikalavimus.