Užsienio reikalų ministerijos (URM) auditą atlikusi Valstybės kontrolė sukritikavo paramos besivystančioms šalims ir humanitarinės pagalbos skirstymą.

Anot auditorių, URM „atlieka tik statistiko vaidmenį, bet neatlieka vertinimo“. Valstybės kontrolės teigimu, ministerija yra atsakinga už pagalbą besivystančioms šalims, tačiau pati pernai disponavo tik dešimtadaliu iš daugiau kaip 105 mln. litų (per 30 mln. eurų), kuriuos valstybė išleido šiam tikslui.

„Kita šių tikslinių lėšų dalis buvo išdalyta per kitas institucijas. Ar jų panaudojimas atitiko valstybės nustatytus prioritetus ir tikslus – nežinoma, nes ministerija, vykdydama Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, atlieka tik statistiko vaidmenį, bet neatlieka vertinimo“, - nurodo Valstybės kontrolė.

Humanitarinei pagalbai 2014 metais valstybė per įvairias institucijas panaudojo daugiau kaip 1,2 mln. litų (apie 350 tūkst. eurų) ir tik apie pusę iš jų – per ministeriją.

„Taigi, ir šioje srityje nekontroliuojama, ar kitos institucijos lėšas naudojo tinkamai. Be to, galioja įstatymo nuostata, kad už prioritetų įgyvendinimą teikiant humanitarinę pagalbą yra atsakinga Užsienio reikalų ministerija, tačiau iki šiol Lietuva jų nėra apibrėžusi“, - nurodo auditoriai.

Valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys teigia, kad ministerijai rekomenduota „imtis priemonių, kurios rodytų šeimininkišką valstybės požiūrį naudojant biudžeto lėšas“.

Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Jurgita Lizūnaitė BNS teigė, jog nustatyti pagalbos teikimo kontrolės pažeidimai nėra piktnaudžiavimas.

„Mes neteigiame, kad lėšos iššvaistytos (...). Ministerija tik nesilaiko įstatymo, kuris reglamentuoja šią sritį - jai būtent yra pavesta kontrolės funkcija, kurią ji vykdo netinkamai, nepakankamai. Jai pavesta kontroliuoti, kad ta veikla atitiktų prioritetus, o jinai to nedaro“, - sakė J.Lizūnaitė.

Anot jos, Valstybės kontrolė neauditavo ne Užsienio reikalų ministerijos paskirstytų lėšų vystomajam bendradarbiavimui ar humanitarinei pagalbai, todėl negali pasakyti, ar jos buvo panaudotos pagal prioritetus.

URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas BNS nurodė, kad ketina įvertinti Valstybės kontrolės siūlymus dėl pagalbos besivystančioms šalims ir kitais metais pateikti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymo pataisas. Kartu ministerija teigia griežtai besilaikanti Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatyme įtvirtintų pagalbos teikimo mechanizmų, ir pažymi, kad valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vykdomą vystomojo bendradarbiavimo veiklą koordinuoja Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo komisija, kuri šias institucijų pastangas ir derina su vystomojo bendradarbiavimo politikos prioritetais.

Tuo metu humanitarinės pagalbos atveju, anot URM, išankstinį prioritetų nustatymą esą apsunkina tai, kad stichinių ir dėl žmogaus veiklos kylančių nelaimių negalima suplanuoti.

Be kita to, antrus metus iš eilės auditoriai ministerijoje nustatė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimų. 2014 metais be viešųjų pirkimų procedūrų ministerija pirko su komandiruotėmis susijusias paslaugas, netinkamai kontroliavo sudarytų sutarčių vykdymą, pirko paslaugų beveik už 16,5 mln. litų (beveik 4,8 mln. eurų) daugiau, nei buvo planuota, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Valstybės kontrolės ataskaitoje nurodoma, kad, pavyzdžiui, pagal vieną kelionių organizavimo paslaugų sutartį per trejus metus planuota išleisti 9 mln. litų (2,6 mln. eurų), o faktinės išlaidos buvo daugiau nei dvigubai didesnės - per 19 mln. litų (5,5 mln. eurų). Planuotos ir faktinės išlaidos ryškiai skyrėsi ir įsigyjant renginių organizavimo ir aptarnavimo, diplomatinių krovinių gabenimo paslaugas, mokant už ministerijos pastatų priežiūrą.

J.Lizūnaitės aiškinimu, tokiais pirkimais ribojama tiekėjų konkurencija.

„Tiekėjų konkurencija yra neužtikrinama. Tarkime, jeigu būtų sudėti saugikliai sutartyse, tai pasiekus sumą iš karto būtų naujas konkursas ir galėtų ateiti visai kitas laimėtojas. O jie iš to paties perka gana ilgą laiką (...). Tai nėra piktnaudžiavimo atvejai, tiesiog tokie pažeidimai ir mes pateikiame pastebėjimus, ką būtų galima patobulinti, kad būtų laikomasi įstatymų“, - BNS sakė auditorė.