Per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje išparceliuota daugiau nei ketvirtadalis visų valstybės institucijų tarnybinių butų

Skandalingas Valstybės saugumo departamento (VSD) 39 tarnybinių butų išpardavimas savo pareigūnams mažesne nei rinkos kaina tėra lašas jūroje. Preliminariais duomenimis, per 2003-2007 metus įvairios valstybės institucijos laisva valia tokiu pačiu būdu atsisakė daugiau kaip pusės tūkstančio tarnybinių butų, pamalonindamos savo darbuotojus.

Privatizavimo lyderiai dar nežinomi

Problema, kuri paaiškėjo nagrinėjant VSD tarnybinių butų privatizavimo istoriją, pasirodė esanti gerokai didesnė, kai Aplinkos ministerija, tvarkanti tarnybinių butų registrą, Seimo Audito komitetą preliminariai žodžiu informavo, kad per paskutinius kelerius metus valstybės žinioje iš daugiau nei 2 tūkst. tarnybinių butų liko tik apie pusantro tūkstančio.

Audito komitetas šią savaitę Aplinkos ministerijos paprašė, kad ši tiksliai suskaičiuotų likusius ir privatizuotus tarnybinius butus. Kaip “Kauno dienai” vakar sakė ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės pavaduotojas Vytautas Jonaitis, prašymai pateikti informaciją apie turimus tarnybinius butus į valstybines institucijas buvo išsiuntinėti jau anksčiau, tačiau dar ne visos žinybos atsiuntė atsakymus. Jo žiniomis, daugiausiai tarnybinių butų valdo Vidaus reikalų, Aplinkos ir Krašto apsaugos ministerijos.

Krašto apsaugos ministerija “Kauno dieną” informavo, kad jai priklauso apie tris šimtus tarnybinių butų, tačiau per paskutinį dešimtmetį nė vienas jų nebuvo privatizuotas. Pasak vidaus reikalų ministro patarėjos Daivos Ulbinaitės, ir šioje ministerijoje “privatizuotų butų nėra”.

Nepaklausė rekomendacijų palaukti

Viešumon iškilęs totalinis tarnybinių butų privatizavimo vajus privertė savo nuomonę pareikšti ir premjerą Gediminą Kirkilą. Vyriausybės vadovas užvakar teigė manąs, kad tarnybinių butų iš viso turėtų būti atsisakyta. Laikinai VSD generalinio direktoriaus pareigas einančio Arvydo Pociaus veiksmų etiškumą G.Kirkilas vertinti atsisakė, pasakydamas tik tiek, kad A.Pocius pasielgė “labai lietuviškai”.

“Jei žmonės imasi spręsti savo problemas - tai labai lietuviška. Ar etiška - jūs nuspręskite. Reikia kažkaip kitaip spręsti šitą problemą”, - sakė G.Kirkilas.

Kaip paaiškėjo, dar pernai metų gruodį po parlamentinio VSD veiklos tyrimo atsistatydinęs, tačiau iki šiol savo poste tebedirbantis A.Pocius praėjusią savaitę baigė sandorį ir pagaliau nusipirko tarnybinį butą sostinės Rugių gatvėje.

Žiniasklaida išsiaiškino, kad saugumo šefas už 128 kvadratinių metrų ploto keturių kambarių tarnybinį butą valstybei sumokėjo beveik dvigubai mažiau, nei šis butas būtų įvertintas rinkoje. A.Pocius nepaklausė Audito komiteto rekomendacijos sustabdyti tarnybinių butų privatizavimą ir palaukti tyrimo rezultatų.

Visą medžiagą perdavė prokuratūrai

Seimo Audito komiteto tyrimo metu paaiškėjo, kad A.Pocius 2006-2007 metais savo įsakymu saugumo darbuotojams leido privatizuoti 39 iš 45 VSD priklausančių tarnybinių butų. Savo buto privatizavimo procesą A.Pocius pradėjo tuo pat metu, kai Seimas pradėjo svarstyti jo atleidimo iš pareigų klausimą.

Trečiadienį posėdžiavęs Audito komitetas jau nusprendė visą turimą medžiagą dėl VSD tarnybinių butų privatizavimo perduoti Generalinei prokuratūrai, kad ši imtųsi ginti viešąjį interesą ir sustabdytų privatizavimo procesą. Paskutinėmis žiniomis, iš 39 A.Pociaus leistų privatizuoti VSD tarnybinių butų dėl 24 jau pasirašytos pirkimo-pardavimo sutartys.

Galimybę svarstyti A.Pociaus, įsakymu pačiam sau leidusio privatizuoti butą, veiksmus apmąsto ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri įtaria, jog VSD generalinis direktorius pateko į interesų konfliktą

Skaičiuos nuostolius

“Tikiuosi, kad kitos savaitės antroje pusėje jau gausime žinių iš Aplinkos ministerijos. Pradėję tirti tą “privatizavimą”, kurį vykdo VSD, sulaukėme žodinės informacijos, kad tokie patys procesai vyksta ir kitose institucijose. Nuo čia ir prasidėjo mūsų platesnis aiškinimasis - norime matyti visą situaciją ir tada jau galėsime priimti sprendimus”, - vakar sakė Seimo Audito komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas.

Jis tvirtina, kad į tarnybinius butus reikia žiūrėti kaip į valstybės turtą, būtent tokio požiūrio laikosi ir jo vadovaujamas parlamentinis komitetas.

D.Jankauskas linkęs pritarti premjero G.Kirkilo minčiai, kad valstybė turėtų iš viso atsisakyti tarnybinių butų, kurių valstybės institucijos vis vien nebrangina. “Man teko girdėti apie šią premjero poziciją. Jis ir anksčiau yra sakęs, kad yra tokia problema ir ją būtina išspręsti. Tad, manau, kad dabar ir Audito komitetas, ir vykdomoji valdžia turės galimybę paieškoti tų sprendimų, galbūt net kartu”, - sakė Audito komiteto vadovas.

Vietoje tarnybinių butų - nuompinigiai

VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Balzaris, beje, pats privatizuojantis penkių kambarių tarnybinį butą, Audito komiteto nariams aiškino, kad leisdama privatizuoti butus saugumo tarnyba kartu sprendė ir darbuotojų “nutekėjimo” problemą. Neva galimybe išsipirkti tarnybinius butus VSD sulaikė savo gretose “jaunus ir gabius darbuotojus”, ketinusius ieškotis geriau apmokamo darbo.

“Aš manau, kad yra daugybė kitų būdų, kaip pritraukti ir išlaikyti kvalifikuotus specialistus. Vietoje to, kad jiems būtų atiduoti tarnybiniai butai, gali būti mokami nuompinigiai, randama kitų išeičių”, - sakė D.Jankauskas.

Parlamentaras, pabrėždamas, kad tarnybiniai butai yra sovietinių laikų reliktas, taip pat sakė, kad bus bandoma surinkti informaciją, kaip valstybės institucijų darbuotojų apgyvendinimo problemas sprendžia užsienio šalys.

Pasak V.Jonaičio, klausimas, ar valstybė turėtų atsisakyti tarnybinių butų praktikos, išties “labai svarstytinas”. “Žinoma, reikėtų pasiaiškinti, ar visos institucijos išties išsiverstų be jų. Pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje yra įvairios miškų tarnybos, kurių darbuotojai turi gyventi tam tikrose teritorijose, Švietimo ir mokslo ministerija turi butus mokytojams, bet klausimas yra svarstytinas ir situacija iš esmės turėtų būti peržiūrėta”, - tvirtino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorės pavaduotojas.