Anot jo, vis dėlto VU pasiūlymas neatitiko keltų reikalavimų, todėl ir nuspręsta pirkti mokymus iš privačios Lietuvos sveikatos mokslo universiteto atstovų įkurtos privačios įmonės „Krizių tyrimo centras“.

Ministerijos pavedimu 1,2 mln. eurų vertės mokymų pirkimą vykdžiusio Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro (SSKC) laikinoji vadovė Elena Ramelienė BNS teigė, jog raštiško pasiūlymo dėl mokymų iš „Krizių valdymo centro“ nėra gavusi, taip pat nebuvo gauta ir mokymų programa. E. Ramelienė penktadienį neatsakė į klausimą, kaip tokiu atveju buvo įvertinta „Krizių valdymo centro“ atitiktis keltiems reikalavimams.

„Mes turime raštus, kurie aiškiai rodo, kad buvo kreiptasi į abu universitetus, tik iš vieno iš universitetų gautas pasiūlymas. Bet tas pasiūlymas neatitiko mūsų prašymo turinio, tai reiškia, nebuvo pasiūlyta to, ko mums reikia ir tiek, kiek reikia ir tai nebuvo vertintas kaip tinkamas pasiūlymas“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė ministras A. Veryga.

Jo atstovė spaudai Lina Bušinskaitė patikslino, kad užklausa į LSMU ir VU siųsta kovo 18 dieną, ji buvo adresuota LSMU rektoriui Remigijui Žaliūnui ir VU Medicinos fakulteto dekanui Algirdui Utkui.

„Kaip ir minėjo ministras, atsakymas buvo gautas iš vienos mokslo įstaigos, t.y. iš Vilniaus universiteto, kur nurodoma, kad jie galėtų suorganizuoti mokymus, tačiau ne tokia apimtimi, kokia buvo pageidaujama. Iš LSMU atsakymo nebuvo gauta“, – teigė ji.

Universitetams – ministerijos įpareigojimas

BNS ministerijos persiųstame A. Verygos rašte matyti, kad jis formuluotas ne kaip prašymas, o kaip įpareigojimas.

„Ministerija (...) įpareigoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovų organizuoti sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų, rezidentų ir kt. personalo) mokymus, kaip intubuoti pacientus ir kaip naudoti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatus bei apmokyti tinkamai naudoti asmenines apsaugos priemones“, –  teigiama rašte.

Kaip skelbė tyrimą atlikusi LRT, 1,2 mln. eurų kainavę nuotoliniai medikų mokymai kovo 25-ąją pirkti iš bendrovės „Krizių tyrimo centras“. Šios bendrovės vadovai ir savininkai yra LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros, t.y. universiteto padalinio, galinčio organizuoti tokius mokymus, darbuotojai.

LSMU informavo LRT, kad kvietimo teikti paslaugas „jokiais kanalais nėra gavęs“.

Vieno mediko dviejų valandų trukmės mokymai pagal sutartį kainavo 375 eurus – į paslaugą įskaičiuotas ir 40 darbo vietų sukūrimas nuperkant įstaigoms planšetinius kompiuterius. LRT palygino, jog po kelių savaičių VU organizuotų „gyvų“ mokymų valanda kainavo 8 eurus arba 16 eurų už 2 valandas.

A. Veryga kartojo, kad šių dviejų mokymų negalima lyginti, nes VU nepasiūlė norimos apimties paslaugų.

„Kalbant apie rinkos kainą  – tuo metu ji buvo tokia, už kurią pavyko nupirkti. Tai, kiek žinau, kolegos tikrai ir derėjosi ir tam tikrą sumą nusiderėjo ir sugebėjo nupirkti didesnį kiekį tų mokymų už mažesnę sumą.  Bet tuo metu buvo tokia rinkos kaina ir jei būtų buvę iš ko nors geriau galima nupirkti, taip ir būtų buvę padaryta“, – sakė jis.

Įmonė pasiūlymo ir mokymo programos raštu neteikė

Mokymų apie koronaviruso gydymą pirkimą vykdžiusio Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centro laikinoji vadovė E. Ramelienė LRT yra sakiusi, kad dėl mokymų rengimo galimybės buvo kalbėta su LSMU, tačiau universitetas dėl užimtumo „nesileido į kalbas“. Į VU dėl mokymų, anot jos, nebuvo kreiptasi.

Penktadienį BNS E. Ramelienė pateikė kitą versiją, kad SAM buvo kreipusis į abu universitetus (VU ir LSMU), tačiau jų pasiūlytos programos netenkino.

Būtent todėl SAM pavedė organizuoti mokymus Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centrui, kuris savo ruožtu kreipėsi į bendrovę „Krizių valdymo centras“.

Anot E. Ramelienės, jokio raštiško pasiūlymo ar programos mokymų bendrovė nėra pateikusi.

„Buvo specifikacijos išsiųstos prieš tai, kai buvo pateiktas pasiūlymas ir specifikacijose buvo aiškiai parašyta, ko ministerija nori, kad jie pateiktų specialistams ir jie atitiko tuos kriterijus“, – sakė E. Ramelienė.

Viešojo pirkimo techninę specifikaciją, anot jos, rengė Sveikatos apsaugos ministerija.

Paklausta, kaip buvo vertinama atitiktis kriterijams, jei įmonė nebuvo pateikusi mokymų programos, apimties, lektorių sąrašo, E. Ramelienė teigė negalinti atsakyti į šį klausimą, nes skubanti į susitikimą. Ji žadėjo pateikti atsakymus kitą savaitę.

Bendrovės „Krizių valdymo centras“ vadovas Dinas Vaitkaitis, tuo pačiu einantis ir LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vadovo pareigas, BNS taip pat neatsakė, ar įmonė yra teikusi centrui mokymų pasiūlymą raštu.

Jis patikino, kad į jį kaip LSMU katedros vedėją dėl mokymų paslaugos nebuvo kreiptasi. Tačiau, kas ir kada kreipėsi dėl mokymų rengimo kaip į privačios bendrovės vadovą, D. Vaitkaitis atsakymo nepateikė.

„Ne, su manimi, kaip LSMU Ekstremaliosios medicinos katedros vadovu, nebuvo (kalbama – BNS). Jūsų minimo pirkimo metu sukurta infrastruktūra medikų darbui visoje Lietuvoje užtikrinti buvo įgyvendinta UAB „Krizinių tyrimų centras”. Tiek derybas vedė ir sutartį sudarė, tiek pačias paslaugas teikė tik ši bendrovė. Mokymų infrastruktūra buvo parengta per kelias paras, įdiegta visoje Lietuvoje ir pilnai funkcionuoja ir dabar. Apie užsakovo derybas su kitais tiekėjais neturiu duomenų“, – BNS teigė D. Vaitkaitis.