Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto germanų katedros doktorantė, anglų kalbos mokytoja, dėstytoja ir korepetitorė Daiva Šidiškytė mano, kad kalbėjimo užduotis išryškino abiturientų spragas, tačiau užduotys nebuvo per sunkios. Šių metų egzamino vertintoja, Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos anglų kalbos mokytoja Diana Čeponienė mano, kad problema – ne tik kai kurių vaikų motyvacijos stoka, bet ir anglų kalbos pamokų mokyklų programoje stygius.

– Šiemet anglų kalbos egzaminą išlaikė mažiau abiturientų nei pernai bei užpernai. Kaip manote, kodėl šiųmetis anglų kalbos egzaminas abiturientams pasirodė sunkesnis?

– Labai atidžiai išstudijavau šiųmečio anglų kalbos egzamino užduotis ir man nepasirodė, kad jos sunkesnės. Man atrodo, kad užduotys tiesiog tikslingiau siekia patikrinti kalbinius įgūdžius.

Pavyzdžiui, kaip abiturientai įsisavino dvyliktos klasės anglų kalbos reikalavimais nustatytą kalbos žodyną. Labai patiko įdomios klausymo ir skaitymo užduočių temos. Jos buvo atitinkančios laikmetį ir netgi šių dienų aktualijas. Pavyzdžiui, skaitymo užduotis apie artėjančias Rio de Žaneiro olimpines žaidynes ir asmenukes. Asmeniškai nesu tikra, ar reikalingos net keturios skaitymo užduotys. Galima suprasti ir egzamino sudarytojų siekį jas panaudoti gramatikai bei sakinių sandaros suvokimui patikrinti.

Sveikinu kalbėjimo įskaitos vertinimą pažymiu. Remdamasi asmenine patirtimi, galiu pasakyti, kad abiturientai pradėjo rimčiau žiūrėti į savo kalbėjimo įgūdžių lavinimą, žodyno plėtimą. Anksčiau kalbėjimo įskaita jiems atrodė tik formalumas. O juk žodinė komunikacija yra pagrindinė bendravimo forma! Kalbėjimo užduoties vertinimas pažymiu tikrai išryškino abiturientų žodinės komunikacijos spragas, gebėjimą kurti pokalbį, naudoti įvairias sakinio struktūras, platų žodyną. Iš tiesų, tie abiturientai, kurie neskyrė pakankamai dėmesio savo kalbiniams įgūdžiams lavinti, galėjo patirti sunkumų laikydami šią egzamino dalį. Jei nesipraktikuosi kalbėti prieš egzaminą, tikrai nepasieksi maksimaliai gerų rezultatų egzamino metu.

– Viena egzamino užduočių – klausymas. Abiturientai dažnai skundžiasi, kad jos metu būna kalbama su stipriu akcentu, todėl jie nieko negali suprasti. Kaip patartumėte pasiruošti klausymo užduočiai? Galbūt vertėtų dažniau žiūrėti BBC ar panašius kanalus? Kartais klausymo užduotyse pasitaiko ir škotiško akcento atvejų – kaip pasiruošti tokiems netikėtumams?

– Gyvename daugiakultūriame pasaulyje, kuriame nuolat vyksta įvairialypis tarptautinis dialogas. Anglų kalba tėra vienas įrankių vykti šiam dialogui. Dialogas vyksta tarp žmonių iš įvairių šalių, tad turime būti pasiruošę įveikti akcentų, dialektų ir tarmių keliamus iššūkius. "BBC English" yra terminas, randamas visuose rimtesniuose anglų kalbos žodynuose, kuriuo yra abibrėžiama standartinė, bendrinė šnekamosios anglų kalbos forma, kurią vartoja BBC televizijos ir radijo laidų vedėjai. Taigi, galima sakyti, kad tai nėra kalba, kuria anglai kalba gatvėje. Tai yra reprezentatyvi anglų kalba.

Neabejoju BBC televizijos kanalo žiūrėjimo nauda. Vis dėlto siūlyčiau žiūrėti ir klausyti įvairius anglakalbius televizijos kanalus bei radijo laidas. Akcentų ir tarmių įvairovė padeda išvystyti tikrai gerus užsienio kalbos supratimo įgūdžius. Beje, netgi BBC radijas juda įvarovės kryptimi. Versdami reportažus užsienio kalba, jie taiko gan įdomų metodą – išverčia juos į anglų kalbą, pasitelkdami žmogų, kuris kalba su šalies, iš kurios yra reportažas, akcentu.

Internete yra tikrai nemažai tinklalapių, siūlančių pasiklausyti pokalbių, išryškinančių angliškos ir amerikietiškos tarties skirtumus. Yra tinklalapių, kuriuose anglų kalbos mokomoji medžiaga pateikta taip, kad angliški dialogai yra įgarsinti skirtingų šalių atstovų, netgi ir lietuvių. Tai yra puiki galimybė ištyrinėti ne tik įvairius angliškus dialektus, bet ir kitų tautų atstovų anglų kalbos tarties ypatumus.

– Esate korepetitorė. Į jus dažniausiai kreipiasi vidutinių ir aukštesnių gabumų moksleiviai, kurie nori pagilinti savo žinias, ar moksleiviai, kuriems anglų kalba yra neįkandama.

– Į mane kreipiasi labai įvairių gabumų moksleiviai. Anglų kalbos įvaldymas yra tiesiogiai proporcingas norui ir ryžtui išmokti kalbą. Per ilgametę korepetitorės darbo patirtį nesutikau nė vieno žmogaus, nepaisant jo amžiaus, gabumų, ankstesnių užsienio kalbos mokymosi patirčių, kuris nebūtų išmokęs anglų kalbos, jei jis iš tiesų norėjo ir sistemingai dirbo. Mokinių gabumai iš tiesų labai ryškiai nesiskiria, tačiau kodėl vienodai su visais dirbant pasiekiami labai skirtingi rezultatai? Tai susiję su mokinio motyvacija, darbštumu, pareigingumu ir tik paskutinėje vietoje paminėčiau gabumus. Beje, galiu nudžiuginti tuos, kurie galvoja, kad nėra labai gabūs užsienio kalboms. Iš patirties galiu pasakyti, kad itin gabūs mokiniai labai dažnai stokoja gebėjimo disciplinuotai, atsakingai dirbti ir dėl to vidutinių gabumų, bet darbštūs, atsakingi mokiniai pasiekia geresnių rezultatų. Anglų kalba įkandama visiems, tik tam reikia skirti pakankamai laiko. Anglų kalbos neišmoksi per savaitę, ar 30 dienų, kaip skelbia viena užsienio kalbų vadovėlių serija.

– Vyrauja nuomonė, kad moksleiviai, kurie lankosi pas korepetitorius, mokykloje tam dalykui pradeda skirti mažiau dėmesio, kadangi žino, jog visas spragas, jei prireiks, užpildys kartu su papildomu mokytoju. Ar pritariate šiai nuomonei?

– Manau, kad į šį klausimą turėtų atsakyti moksleiviai. Jei iš tiesų vyrauja tokios tendencijos, liūdna. Aš visad raginu savo mokinius aktyviai ir sąmoningai dalyvauti anglų kalbos pamokose mokykloje ir nesivadovauti neigiamu ar skeptišku nusistatymu prieš mokytoją. Neretai savo privačių mokinių netgi prašau atskaitomumo už tai, kokius darbus jie atlieka mokykloje, ir patariu, kaip sėkmingiau atlikti darbus pamokų metu.

– Dažnai manoma, kad šiuolaikinis jaunimas labai lengvai anglų kalbą išmoksta savaime, nes žiūri animacinius filmukus, klauso užsienio atlikėjų muzikos. Ar tai iš tikrųjų gali padėti paaugliams prasilaužti? Juk filmukuose dažnai kalbama slengu, tad taip galima tobulinti nebent šnekamąją kalbą.

– Neabejoju animacinių ir meninių filmų bei užsienio muzikos klausymo nauda mokantis užsienio kalbos. Vadovaujuosi principu "ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi", net jei tai būtų keli slengo žodžiai. Ar tai yra blogis juos žinoti? Žinoma, kad ne.

Jei kalbėtume rimčiau, filmų ir kompiuterinių žaidimų nauda mokantis užsienio kalbos yra tiesiogiai susijusi su jų turiniu ir asmens gebėjimu panaudoti matomą, girdimą informaciją mokymosi tikslais. Jei žiūrėdamas filmą nepatingėsi išsiaiškinti nežinomų žodžių ir juos įsiminti, filmą žiūrėjai ne veltui. Kai kuriais atvejais netgi ir pasyvus filmo anglų kalba žiūrėjimas yra labai naudingas, nes padeda be didelių pastangų įsiminti tam tikras pasikartojančias frazes ar sakinių struktūras. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad tik žiūrint filmus ar žaidžiant kompiuterinius žaidimus anglų kalbos neišmoksi. Tam reikia sistemingo darbo.

– Koks būtų geriausias būdas laisvalaikiu vaikams ir paaugliams pagilinti savo žinias, nesėdint prie vadovėlių?

– Bendrauti su anglakalbiais per skaipą, keliauti po anglakalbes šalis ar vykti į anglakalbes stovyklas. Vadovėliu turėtų būti tik kompasas, leidžiantis pasitikrinti, ar judama teisinga kryptimi.

– Jūsų nuomone, ar yra kalboms negabių žmonių? Galbūt tiesiog ne visiems tinkama vienoda mokymo metodika?

– Nėra kalboms negabių žmonių, tačiau yra kalboms gabesni ir mažiau gabūs. Bet kuriuo atveju abi žmonių grupės gali išmokti ir išmoksta užsienio kalbas. Iš tiesų svarbu atrasti individualų mokymo metodą. Vienam geriausias metodas yra kalbėjimas, kitas geriau įsisavina informaciją atlikdamas pratimus raštu. Metodai gali būti įvairūs, o jei jie yra efektyvūs, padeda išmokti kalbą, tai ir yra geri.

– Pasidalykite savo patirtimi – kas mokiniams skirtingose klasėse būna sunkiausia?

– Iš tiesų sunkumai, priklausomai nuo mokinių amžiaus, labai skiriasi. Pradinukams neretai sunku perprasti anglų kalbos žodžių rašymo ir tarimo skirtumus, pereiti nuo žaidimų anglų kalba į sąmoningą anglų kalbos mokymąsi, kuriam reikalingos rimtesnės pastangos. Vyresniųjų klasių mokiniai neretai ateina į privačias pamokas su milžiniškomis ir labai įvairiomis anglų kalbos žinių spragomis, kurias kartais sąmoningai ar nesąmoningai ignoruoja iki pat paskutinių metų mokykloje. Tokiais atvejais, kai anglų kalbos žinių laivas yra labai skylėtas, negalima tikėtis, kad jis bus suremontuotas per mėnesį ar du. Kartais net vyresniųjų klasių mokiniai, ateidami į privačias pamokas, nesuvokia, kiek daug darbo ir pastangų teks įdėti, kad pasiektų norimą rezultatą. Mokytojas tik palydi mokymosi procese, jis neinstaliuoja žinių į mokinių galvas. Žinoma, mokytojas bet kokiu atveju turi profesionaliai dirbti, tačiau tai tėra pusė darbo.

– Vasara – puikus metas ne tik pailsėti nuo mokslų, bet ir be streso užlopyti mokslo spragas. Ką patartumėte būsimam ketvirtokui, aštuntokui, dvyliktokui – tų klasių mokiniams, kurių pavasarį laukia egzaminai? Kaip prasmingai išnaudoti atostogų laiką, kad per mokslo metus būtų mažiau streso ir baimės, jog dėl prastesnių anglų kalbos žinių gali neįveikti stojamųjų į geresnę gimnaziją?

– Linkiu prasmingo poilsio ir tikslingų mokymosi minučių. Ne valandų, o minučių. Svarbiausia yra mokymosi kokybė, o ne kiekybė. Svarbu atsiminti ir vis naujai sau priminti užsibrėžtus tikslus ir imtis veiksmų juos įgyvendinti. Vasara neturėtų būti laikas, kai užpildomos spragos, kurios atsirado dėl devynių mėnesių tinginiavimo mokykloje. Vasara – tai patirčių mokykla: kelionių, susitikimų, atradimų ir knygų, kurios į rankas paimamos su džiaugsmu ir noru.

Komentaras

Diana Čeponienė

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos anglų kalbos mokytoja, šių metų egzamino vertintoja

Manau, kad šių metų egzamino pokyčiai abiturientams yra tik į gera. Kadangi kalbėjimas jau yra egzamino dalis, o ne tik įskaita, daugiau abiturientų turėtų išlaikyti egzaminą, kadangi angliškai kalbėti daugiau ar mažiau geba visi. Vien už kalbėjimo užduotį skiriami 25 taškai. Bent 15 taškų gali surinkti bet kas, o ir iš kitų egzamino dalių išeis surinkti bent po kelis taškus, todėl egzaminas tikrai nėra sunkus. Šiemet mane labiausiai nustebino tai, kad daug žmonių gavo nulį taškų už laiško rašymo užduotį, nes nesuprato žodžio "advertisement“ (skelbimas) ir rašydami laišką tiesiog neatsakė į temą. Šis žodis žinomas nuo penktos ar šeštos klasės, tad buvo tikrai keista, kad abiturientams jis pasirodė neįkandamas. Daug kas nežinojo ir kaip atrodo laiško struktūra. Dabar anglų egzaminas, norint įstoti į universitetą, yra būtinas, todėl jį laiko beveik visi. Todėl gali būti, kad prastai mokantieji anglų kalbą, bet egzaminą laikantys dėl noro įstoti į aukštąją mokyklą, jo neišlaiko. Mažesnių gabumų mokiniai dažnai skundžiasi tuo, kad egzaminas buvo per sunkus, bet jis ir neturi būti lengvas, juk juo siekiama patikrinti abiturientų žinias. Dažnai skundžiamasi, kad užduotyse pateikiami retai vartojami žodžiai, klausimo užduoties įrašai yra prasti ir pan. Tiesa yra tokia, kad gerai visus dvylika metų besimokiusiems abiturientams egzaminas nebūna sunkus, o prastai besimokantieji dažnai nemoka elementarių dalykų. Labai svarbi visos Respublikos problema yra ta, kad anglų kalbos pamokoms yra skiriama per mažai valandų. Abiturientus reikia paruošti kalbėjimo užduočiai, rašyti rašinius, laiškus, atlikti klausymo pratimus. Tam reikia atskirų valandų.