Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės yra labiausiai įsiskolinusių vietos valdžių dešimtuke. Klaipėdos padėtis kiek geresnė, tačiau ir jai nesaldu.

Sąrašą pradeda Neringa

Seimo Audito komitetas surinko informaciją apie visų 60 Lietuvos savivaldybių skolas šiais metais. Paprašyta duomenų apie vietos valdžios skolas iki 2009 m. spalio 1 d. Gauti skaičiai padalyti iš savivaldybėse registruotų gyventojų ir sudarytas sąrašas pagal vienam gyventojui tenkančią skolos dalį.

Paaiškėjo, kad didžiausia skolos kupra slegia gyvenančius mažiausioje ir bene gražiausioje šalies savivaldybėje. Pusketvirto tūkstančio gyventojų turinčioje Neringos savivaldybės skola siekia 3,063 mln. litų, tai yra po 838,57 lito vienam žmogui.

Antroje vietoje – sostinė. Čia 559 tūkst. savivaldybės gyventojų spalio 1 d. buvo skolingi 408,6 mln. litų, tai yra po 730,7 lito kiekvienas.

Tačiau pastebima, kad per pastaruosius pustrečio mėnesio Vilniaus miesto skola dar labiau išaugo. Skaičiuojama, kad šiuo metu savivaldybės skolos siekia jau daugiau kaip 700 mln. litų.

Be to, į Audito komitetui pateiktus skaičius neįtrauktos kai kurių sostinei priklausančių įmonių skolos, pavyzdžiui, "Vilniaus vandenų". Todėl spėjama, kad iš tikrųjų šiuo metu vilniečiams tenka didžiausios savivaldybės skolos šalyje – ne mažiau kaip po 1,2 tūkst. litų kiekvienam gyventojui.

Vilniaus rajonas neskolingas

Toliau negarbingame prasiskolinusių savivaldybių sąraše yra Druskininkai, kurių kiekvienas gyventojas skolingas po 608 litus, Pakruojis – 596 litai, Utena – 483 litai, Alytaus miestas – 465 litai, Joniškio rajonas, turintis 456 litus skolos kiekvienam gyventojui, Šiaulių miestas – beveik 453 litai.

Devintoje vietoje – Kauno miestas. Kiekvienam iš 350 tūkst. čia registruotų gyventojų tenka po 446,81 lito savivaldybės skolų.

Dešimtuką užbaigia Mažeikių rajonas, turintis 445 litus skolų, tenkančių kiekvienam mažeikiškiui.

Audito komiteto duomenimis, Klaipėdos miesto skolos spalio 1 d. siekė 63,77 mln. litų, tai yra po 348,28 lito kiekvienam uostamiesčio gyventojui.

Klaipėdos rajone skolų tenka po 438 litus kiekvienam gyventojui, Kauno rajone – po 283 litus.

Vilniaus rajonas su Birštonu ir Visaginu yra unikalūs tuo, kad šiemet iki spalio 1 d. išvis neturėjo jokių skolų. Tik ties šiomis savivaldybėmis grafoje "Skola 2009-10-01" įrašyti nuliai. Tačiau tai nereiškia, kad iki metų pabaigos jos ir išliks visiškai neskolingos. Spėjama, kad iki Naujųjų metų visos trys savivaldybės turės nedidelių skolų.

Bendra visų 60 savivaldybių skola spalio 1 d. siekė 1,283 mlrd. litų, tai yra vidutiniškai po 384,3 lito kiekvienam šalies gyventojui.

Įspėjo apie galimą bankrotą

Tačiau tai negalutiniai duomenys. Liūdnai prognozuojama, kad iki metų pabaigos bendros vietos valdžios skolos išaugs iki 2 ar net 2,5 mlrd. litų.

Dar lapkričio viduryje dalis šalies merų ir savivaldybių tarybų narių atkreipė Vyriausybės dėmesį į katastrofišką vietos valdžios būklę. Kreipimesi į premjerą Andrių Kubilių ir Seimo pirmininkę Ireną Degutienę įspėjama, kad kitąmet savivaldybės gali bankrutuoti, galutinai paskendusios skolose. Vienas Savivaldybių asociacijos vadovų, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad kitų metų biudžetas "niekaip neišsprendžia smarkiai augančių skolų kreditoriams problemos".

"Netrukus nebebus iš ko mokėti atlyginimų visose savivaldybių biudžetinėse įstaigose, – skundėsi jis ir pridūrė: – Peticijos dėl atitinkamų problemų sprendimo tam ir yra, kad neprasidėtų teismai dėl skolų ir bankrotų."

Vyriausybė negelbės

Vyriausybės vadovo A.Kubiliaus tokie skundai nesugraudino. Pasak jo, dabar finansinis sunkmetis, todėl "visi solidariai, broliškai turi dalytis tą krizės naštą". Jis leido suprasti, kad valstybė nedengs dažnai neūkiškai dirbančių savivaldybių skolų.

"Kartais savivaldybėse taip galvojama – kam mums priimti skausmingus sprendimus, tegu aukščiau sėdintys priima. Bet centrinė valdžia tikrai neišspręs visų problemų", – pabrėžė jis ir paragino savivaldybes ieškoti, kaip tvarkytis taupiau, efektyviau. Pasak premjero, reikia nesibaiminti savivaldybėse dirbančių žmonių išleisti 15–20 dienų nemokamų atostogų. Tai, jo nuomone, bent iš dalies padės išspręsti skolų problemą.