„Privalome pripažinti taiką ir vienybę, kuri kadaise buvo laikoma savaime suprantamu dalyku ir kurios nebėra kai kuriose Europos dalyse. Privalome dirbti kartu, kad išsaugotume taiką, kurią turime Europoje“, – pirmadienį pasirašant susitarimą sakė Muitinės departamento generalinis direktorius Darius Žvironas.

D. Žvironas vėliau pridūrė, kad Lietuvoje įvestos pastiprintos kontrolės priemonės davė aiškių rezultatų.

„Lietuvos muitinės taikomos papildomos rizikos mažinimo priemonės yra taikomos nuo 2023 metų birželio mėnesio, statistika rodo, kad šios priemonės pasiteisino. Eksportas, ypač rizikingų priemonių, į Rusiją, Baltarusiją, taip pat į vidurinės Azijos šalis, aiškiai sumažėjo“, – sakė jis.

Suomijos muitinės generalinis direktorius Sami Rakshitas (Samis Rakšitas) pabrėžė, kad pasirašius šį dokumentą sankcijos bus įgyvendinamos efektyviau.

„Didžiulė padėka vadovui Žvironui už jo, sakyčiau, spaudimą ir kitoms šalims. (...) Tai ne tik dokumentas, tai dokumentas, padedantis suprasti mūsų bendradarbiavimo prasmę, kuris reiškia veiksmingesnes sankcijas“, – pasirašęs dokumentą sakė jis.

Muitinės vadovas ketvirtadienį LRT radijui teigė, kad Vilniuje planuojamas pasirašyti susitarimas yra „politinis žingsnis“. Jo teigimu, Lenkijos ir Suomijos muitinės jau taiko didžiąją dalį bendrų reikalavimų įgyvendinant sankcijas.

Manau, kad po mėnesio ar dviejų turėsime daugiau šalių ir jos bus pasirengusios prie mūsų prisijungti.

 

D. Žvirono teigimu, ateityje ketinama plėsti sankcijų kontrolės priemones, o prie susitarimo artimiausiu metu turėtų prisijungti daugiau valstybių. Jų Lietuvos muitinės vadovas neįvardijo.

„Manau, kad po mėnesio ar dviejų turėsime daugiau šalių ir jos bus pasirengusios prie mūsų prisijungti“, – konferencijoje sakė jis.

Susitarimą pasirašiusių šalių muitinės sustiprins prekių, kurioms taikomi eksporto draudimai ir apribojimai, kontrolę ir taikys tokias bendras priemones kaip, pavyzdžiui, reikalaus pateikti muitinei eksportuojamų ar reeksportuojamų prekių gamintojo išduotą dokumentą ar informaciją, vadinamą gamintojo deklaracija. Taip pat muitinės reikalaus kitų dokumentų, paneigiančių prekės patekimo į Rusiją galimybes ar kitas sankcijų apėjimo tikimybes.

Šiuo metu Lietuvoje, jei asmenys nepateikia reikalingų dokumentų ir informacijos, įrodančių, jog sankcijų apėjimo rizikos nėra, Lietuvos muitinė neleidžia vykdyti muitinės procedūrų pateiktoms prekėms. Po susitarimo – analogiška praktika taikoma ir pasirašiusių šalių muitinių.

Dėl vienodų kontrolės priemonių taikymo įgyvendinant ES sankcijas Rusijai ir Baltarusijai šių metų sausį jau susitarė Baltijos šalys.

Sausį susitarimu Lietuvos, Latvijos bei Estijos muitinės patvirtino pernai gruodžio 20 dieną pasirašytą tai numatančią Baltijos šalių premjerių deklaraciją bei susitarė griežtinti į trečiąsias šalis per Rusiją ir Baltarusija eksportuojamų arba tranzitu gabenamų sankcionuotų prekių kontrolę – pavyzdžiui, reikalauti pateikti prekių gamintojo deklaraciją.

Vakarų šalys ekonominių, diplomatinių ir kitų sankcijų prieš Rusiją bei ją remiančią Baltarusiją ėmėsi Maskvai prieš daugiau nei dvejus metus pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą.