Lietuvoje prisiglaudusi ukrainietė: norėčiau, kad mano vaikai karo nematytų

Ukrainietė Tatjana iš Charkovo – vieno labiausiai karo niokojamų miestų – atvyko maždaug prieš mėnesį.

„Karo pradžioje buvo labai sudėtinga situacija, buvo baisu, nes nežinojau, kas laukia, o kai išlaisvino [Charkovą], aš nuvažiavau namo susitvarkyti tam tikrų reikalų. Dabar situacija ne tokia bloga, tačiau miestas vis tiek apšaudomas“, – kalbėjo Tatjana.

Kelionių agentūroje įsidarbinusi jauna moteris tikina, kad kol kas ir toliau planuoja gyvenimą Vilniuje.

„Mieste [Charkove] žmonių sumažėjo maždaug 40 proc. Matosi, kad ne tiek daug gyventojų – kavinės, parduotuvės uždarytos, labai liūdna. Eini parku, o ten matosi, kad jis buvo apšaudytas“, – teigė Tatjana.

Jau kelis mėnesius Vilniuje apsistojusios ir Olga su Prysiliia. Moterys atvykusios iš skirtingų vietų, tačiau jos abi išgyveno karo košmarą.

„Mūsų mieste pačią pirmą dieną buvo sprogimai, dešimt dienų sėdėjome namie, visą laiką kaukė sirenos, perspėjimai. Mes visą laiką bėgdavome su vaikais į rūsį. Tada nusprendėme, kad reikia juos išvežti, kad nebelakstytume“, – prisiminė Olga.

„Charkove žmonės jau priprato prie apšaudymų, bet vis tiek ten labai pavojinga. Bombarduoja labai stipriai, ypač naktimis“, – sakė Prysiliia.

147-oji karo Ukrainoje diena

Abi ukrainietės tikina, kad norėtų grįžti į Ukrainą, tačiau kol vyks karas, jos toliau kurs gyvenimą Vilniuje.

„Šiuo metu ten karinių veiksmų nėra, tačiau retkarčiais atskrenda raketos, todėl kol kas grįžti nesiruošiame. Turiu mažų vaikų ir norėčiau, kad jie to nematytų“, – savo planus atskleidė Olga.

„Man patinka jūsų žmonės, jūsų nuotaika. Labai patinka čia esančios gražios vietos, ypač senamiestyje“, – Vilniumi džiaugėsi Prysiliia.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje darbą jau rado daugiau nei 12 tūkst. nuo karo pabėgusių ukrainiečių. Tai sudaro daugiau nei trečdalį į mūsų šalį atvykusių darbingo amžiaus žmonių iš Ukrainos.

Tiesa, jau kurį laiką atvykstančiųjų iš karo niokojamos šalies gerokai sumažėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Gauname tarp 100–200 naujų prašymų suteikti laikiną apsaugą, kai anksčiau piko metu, kovo–balandžio mėnesiais, atvykdavo iki 2 tūkst. ukrainiečių per dieną. Matome, kad srautas tikrai sumažėjęs“, – tvirtino Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Intensyviausi mūšiai dabar vyksta rytinėje ir pietinėje dalyje, o ukrainiečiai, besitraukiantys iš karo zonos, apsistoja tuose regionuose, kurie yra ramesni.

Prieš kelis mėnesius Vilniuje įkurti ir tuo metu perpildyti registracijos centrai jau kuris laikas nebeveikia. Pabėgėliams padedančios apsigyventi organizacijos tikina, kad pastaruoju metu vis dažniau ukrainiečiams ieškoma ne būsto, o galimybės grįžti į gimtinę.

„Organizuojame berods du reisus per savaitę Kaunas–Lvivas ir išvežame pilnus autobusus ukrainiečių, norinčių grįžti. Kodėl tas srautas [į Lietuvą] yra sumenkęs, paaiškinti paprasta – intensyviausi mūšiai dabar vyksta rytinėje ir pietinėje dalyje, o ukrainiečiai, besitraukiantys iš karo zonos, apsistoja tuose regionuose, kurie yra ramesni“, – teigė „Stiprūs kartu“ komunikacijos koordinatorius Giedrius Galdikas.

Pasak Migracijos departamento, laikiną apgyvendinimą gavusiems ukrainiečiams leidimas automatiškai pratęsiamas susiradus darbą.

„Gauna vadinamąjį humanitarinį leidimą. Apskritai valstybės teisinis režimas, taikomas ukrainiečiams, yra labai palankus. Tie, kurie randa darbdavį, gali paprastai gauti leidimą gyventi darbo pagrindu. Jie visi labai lengvai įsiteisina ir visiems yra aišku, kad tol, kol jie norės Lietuvoje gyventi, jie tai galės padaryti“, – aiškino E. Gudzinskaitė.

Migracijos departamento duomenimis, Lietuvą galėjo palikti jau apie 5 tūkst. ukrainiečių.

Šiame straipsnyje:

LNK turinys