Apie požiūrį į akademinį sąžiningumą komentavo Nacionalinės švietimo agentūros vadovas Simonas Šabanovas.
– Kiek ir kokių nesąžiningo elgesio atvejų fiksuota šiemet per egzaminus?
– Per pagrindinę egzaminų sesiją užfiksuota 34 dalys, iš jų po 17 – vienuoliktokų ir dvyliktokų. Mūsų elektroninė speciali sistema fiksavo tam tikrus pažeidimus, iš kurių 15 buvo perduota nagrinėti komisijai. Buvo patvirtinti pažeidimai.
– Kaip atrodo tie pažeidimai?
– Būtent vienuoliktokai atlieka egzaminus specialioje elektroninėje sistemoje. Kai mokinys bando išeiti iš šios sistemos, ekrane pasirodo pranešimas: „darai nusižengimą, ar tikrai viskas gerai?“ Tačiau mokiniai bando kopijuoti ekraną, išsikopijuoti tekstą arba naudotis kitomis programomis. Kaip ir minėjome prieš egzaminų sesiją, sistema stebi ir fiksuoja tokius veiksmus. Jei nesąžiningumas pasikartoja sistemingai, darbai pateikiami specialiai komisijai, kuri priima sprendimus dėl mokinių darbų.
– Kaip veikia elektroninė testavimo sistema? Kaip ji nustato pažeidimus?
– Negaliu atskleisti daug detalių, tačiau sistemoje yra egzamino klausimai ir stebėjimo sistema, kuri fiksuoja kiekvieną mokinio veiksmą ekrane. Visa tai įrašoma į specialias sistemas, kad komisijai ir atsakingiems asmenims būtų lengva nagrinėti atvejus, jei kyla klausimų dėl sąžiningumo.
– Kaip nagrinėjant sprendžiama dėl vertinimo? Ar skiriami įspėjimai, ar anuliuojami taškai? Kokie yra kriterijai?
– Kiekvienas mokinio veiksmas yra stebimas – kur sustoja, ką daro prie kiekvieno klausimo. Buvo 25 išskirtiniai atvejai, komisija rekomendavo 7 darbus anuliuoti, 3 – nevertinti kai kurių klausimų, o kitiems skirti įspėjimus. Svarbu paminėti, kad mokiniams suteikiama galimybė perlaikyti egzaminą pakartotinėje sesijoje. Antras šansas yra labai svarbus – tai galimybė mokytis iš klaidų ir jų nekartoti.
– Ar mokiniai yra supažindinami su galimomis pasekmėmis dėl nesąžiningo elgesio? Ar jiems tai atrodo kaip žaidimas, ar jie žino, kokios pasekmės laukia? Kiek informacijos gauna prieš egzaminus?
– Prieš egzaminus mokiniai informuojami apie egzaminų datas, privalomus egzaminus, jų eigą ir, žinoma, apie akademinį sąžiningumą. Tai yra itin svarbu – apie tai reikia kalbėti nuolat ir pasitikrinti, ar mokiniai tikrai suprato.
– Ar kai kuriais atvejais galėjo būti ne piktybiškumas, o žmogiška klaida?
– Dėl žmogiškų klaidų niekas nubaudžiamas nėra, nes sistema fiksuoja visus veiksmus. Tačiau jei nesąžiningumas yra sistemingas ir nuoseklus, reikia reaguoti. Tai svarbu, nes tokie veiksmai gali paveikti bendrus mokinių rezultatus. Todėl ir primename mokiniams, kad taip elgtis negalima.
– Ar galima išskirti mokslo šakas ar dalykus, kuriuose nesąžiningo elgesio buvo dažniau?
– Šiemet statistika rodo, kad labiausiai išsiskiria matematika.
– Ar jums pačiam teko mokykloje nusirašinėti ar kitaip sukčiauti?
– Buvau geras mokinys, mėgavausi mokslu ir džiaugiausi tuo. Žinoma, gal kartais netyčia būdavo, kad kažką pasižiūrėdavau iš draugo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar išmanėjančios sistemos neretai verčia mokinius gudrauti ir bandyti apeiti kontrolę?
– Dėkoju moksleiviams – jie tikrai vis gudrėja ir bando įvairius triukus. Tai priverčia mus, kaip agentūrą, nuolat tobulėti. Mes negalime sustoti – užfiksavę pažeidimus mokomės ir tobuliname sistemas.
– Minėjote, kad naudojamos tam tikros programėlės. Kokios jos? Ką jos gali padaryti per egzaminus?
– Žinome, kad dirbtinio intelekto era atėjo ir kartais bandoma panaudoti šias priemones, tačiau detaliau apie tai nesiplėsiu.
– Gal galite nors šiek tiek užsiminti?
– Manau, nereikia. Kaip minėjau, mokomės, kaupiame patirtį ir tobulėjame kiekvienoje sesijoje.
Naujausi komentarai