Vyriausybė atsisako planų steigti visas valstybės įmones valdančią kontroliuojančiąją bendrovę "Visuomis", tačiau vis vien pasiryžusi tokių įmonių priežiūrą perduoti vienai centralizuotai įstaigai.

Vakar Vyriausybės pasitarime svarstyti įvairūs variantai, kaip turėtų būti valdomos valstybės įmonės, kad jos veiktų kuo efektyviau ir neštų kuo didesnes įplaukas į valstybės biudžetą. Premjeras Andrius Kubilius (nuotr.) pripažino, kad dėl nepritarimo valdančiojoje koalicijoje atsisakoma anksčiau puoselėto "Visuomio" idėjos.

Tačiau, pasak premjero, reikalingas "vieningas strateginis vadovavimas" visoms valstybės įmonėms, nors ir nejungiant jų po vienos kontroliuojančiosios bendrovės stogu. Tam esą numatoma paskirti vieną esamą arba naujai įsteigtą žinybą, kuri nustatytų strateginius tikslus visoms valstybei priklausančioms bendrovėms. Tokią žinybą gali būti įpareigota prižiūrėti Finansų ministerija, nors galutinio sutarimo dėl to dar nėra.

Vyriausybės vadovas kol kas negalėjo detalizuoti, koks po reformos bus valstybės įmonių valdymo modelis. Per dvi savaites Ūkio, Finansų ir Teisingumo ministerijos esą įpareigotos parengti konkretų planą, kaip turėtų būti įgyvendinta "Visuomio" alternatyva.

A.Kubilius tikisi, kad su ilgalaike valstybės turto valdymo pertvarka bus parengtas ir artimiausio laikotarpio planas, kuris leistų jau kitąmet iš valstybės turto uždirbti gerokai daugiau nei iki šiol.

Premjeras tikino, kad dėl numatomos valstybės turto valdymo reformos neketinama keisti jokių įstatymų Seime, "nebent kurias nors įmones dėl tos reformos reikėtų pertvarkyti".

Prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištavo Vyriausybei, kad ši nesugeba patvirtinti strategijos, kuri leistų iš valstybės valdomo milijardinio turto į biudžetą surinkti bent 250–300 mln. litų pelno per metus.