Rusija turėjo galimybę pasukti demokratijos keliu, bet ją prarado, sako pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

"Pasaulis galėjo tapti kitoks, ir pati Rusija būtų kur kas laimingesnė, o kad taip neįvyko, kad Rusija prarado demokratijos perspektyvą ir liko pasaulio problema - didžiausia visų nelaimė", - penktadienį Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinės sutarties pasirašymo 20-mečiui skirtoje diskusijoje sakė V.Landsbergis.

"Ne mano užduotis analizuoti priežastis, kodėl taip atsitiko, kodėl ten į oficialią politiką grįžo nedraugiškas revanšizmas kaimynų atžvilgiu, tačiau šviesi perspektyva ir geresnio pasaulio galimybė buvo. Tai įrodo įstabios brandos dokumentas, kurio dvidešimtmetį pažymime. Pernelyg daug buvo ir nenorėjusiųjų naujosios Rusijos, verkusiųjų dėl "deržavos", bet išsaugokime atsiminimą viso didelio įvykio, net su jo kol kas neįgyvendintomis galimybėmis", - kalbėjo buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Jis pabrėžė, kad taikus Lietuvos kelias į laisvę nusilpus agresyviai sovietų imperijai buvo unikalus reiškinys Europos tautų istorijoje.

"O kad šis kelias buvo nueitas sėkmingai ir per tokį trumpą laiką, trejus metus, lėmė ne mažiau unikalūs poslinkiai Rusijos žmonių sąmonėje, ypatingu būdu susiklostančios aplinkybės ir galimybės jų šalies ateičiai. Nepaisant Vakarų demokratijų skelbiamų laisvės principų, taikstymasis su blogiu tebebuvo galinga inercijos jėga, ją galėjo įveikti tik moralinė revoliucija", - sakė V.Landsbergis.

Jo žodžiais, Lietuvai su dainuojančios revoliucijos vėliava teko žengti "prieš mirtiną inerciją, tarptautinį sąstingį, kuris, kad ir vykstant pokyčiams satelitinėse komunistinėse valstybėse, galėjo sustoti ties Sovietų Sąjungos europine siena, tačiau Lietuva neleido, kad taip atsitiktų".
Seime minint 1991 metų liepos 29 dieną Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio ir Rusijos prezidento Boriso Jelcino pasirašytą tarpvalstybinę sutartį surengta diskusija "Lietuvos ir Rusijos tarpvalstybinių santykių sutarties reikšmė 1991 metais ir šiandien".

Prieš 20 metų pasirašyta sutartimi patvirtinta, kad ją pasirašančios šalys "pripažįsta viena kitą pilnateisiais tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis pagal jų valstybinį statusą, įtvirtintą pamatiniuose aktuose, priimtuose Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos 1990 metų birželio 12 dieną ir Lietuvos Respublikos 1990 metų kovo 11 dieną".

"Kiekviena Aukštoji Susitariančioji Šalis pripažįsta kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies neatimamą teisę į valstybinę nepriklausomybę, visišką kitos Aukštosios Susitariančiosios Šalies įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios pilnumą jos teritorijoje", - rašoma sutartyje.