Ir šiuo metu yra daug nelietuviškų asmenvardžių Lietuvos piliečių pasuose, parlamente svarstant projektus dėl originalios pavardžių rašybos įteisinimo sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė.

Taip pat ji pabrėžė, jog dėl nelietuviškų raidžių naudojimo pavardėse Valstybinės lietuvių kalbos komisija abėcėlės nekeistų. „Lietuvių kalbos abėcėlė yra tvirtinama Lietuvių valstybinės kalbos komisijos nutarimu, ir komisija tikrai neketina abėcėlės nei plėsti, nei siaurinti, ji lieka tokia, kokios reikia lietuvų kalbai, o ne kitoms kalboms“, - penktadienį projektus svarsčiusio Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) posėdyje sakė D.Vaišnienė.

„Ko gero, nė vienoje valstybėje, kurios turi tokią (originalias pavardes leidžiančią - red.) tvarką, nėra papildyta abėcėlė dėl šių tikslų, taip kaip Estijoje nėra papildyta, nei kitoje valstybėje“, - pridūrė komisijos vadovė.

Pavardžių rašybos liberalizavimo kritikai teigia, jog leidus originalią rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis būtų keičiama lietuvių kalbos abėcėlė, nes atsirastų raidės „w“, „q“ ir „x“.

Komisijos poziciją komiteto posėdyje pristačiusi D.Vaišnienė pabrėžė, jog svetimų kalbų asmenvardžiai iš principo negali visiškai sutapti su lietuvių kabos sistema - ir tokia situacija yra egzistuojanti šiuo metu.

„Jei kalbėtume, kad svetimų kalbų asmenvardžiai turi visiškai sutapti su sistema lietuvų kalbos, turbūt gerbiamam (URK - red.) pirmininkui derėtų kitą kartą kreiptis į Angelę Merkelienę (Angelą Merkel) ar Pranciškų Olandą (Francois Hollande'as, Fransua Holandas), taip priderinant prie lietuvių kalbos. Turbūt sutiksime, kad „Wilson“, ar su vienguba, ar su dviguba „W“ nebus visiškai lietuvių vardyno dalis“, - kalbėjo komisijos atstovė.

„Ir dabar yra daug lietuviškam vardynui nepriklausančių asmenvardžių Lietuvos Respublikos piliečių pasuose. Pavyzdžiui, Matijas - Mathijas užrašyta Lietuvos Respublikos piliečio pase, tai nėra lietuviška forma, tik tiek, kad lietuviški rašmenys, bet kalba tikrai nėra lietuvių“, - sakė D.Vaišnienė.

Projektus dėl originalios asmenvardžių rašybos dokumentuose apsvarstęs URK siūlo pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui juos grąžinti iniciatoriams tobulinti. Toks sprendimas priimtas kaip kompromisinis, paliekant sprendimo teisę TTK, nes URK narių pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė. URK vicepirmininkas Audronius Ažubalis teikė siūlymą projektų svarstyme daryti pertrauką, kol Seimas apsispręs dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo. Jo projektas parlamente pateiktas ketvirtadienį.

Seime šiuo metu svarstomi du projektai dėl originalios pavardžių rašybos. Socialdemokratų inicijuojamas projektas asmens dokumentuose leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus Seimo narių grupės projektas siūlo tą leisti tik papildomame paso lape.

Išvadą dėl originalios pavardžių  rašybos pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, bet ne Lietuvos lenkų, nes kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Liberalaus projekto iniciatorius Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, jog stringantis siekis įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose blogina santykius su kaimynine Lenkija.

Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.

Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.

2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.