Apsauginis skydas

Siekdamas sušvelninti dujų kainų šoką, šalies kancleris Olafas Scholzas rugsėjį paskelbė apie „apsauginio skydo“ iniciatyvą – 200 mlrd. eurų energijos kainų subsidijavimo programą.

Ši suma sudarantys net 5 proc. Vokietijos bendrojo vidaus produkto, bus panaudota dujų kainai subsidijuoti ir sumažintiems mokesčiams už kurą kompensuoti. Vokietijos vyriausybė tikisi, kad tokiu būdu pavyks apsisaugoti nuo recesijos, kuri be radikalių priemonių yra neišvengiama. Numatoma, kad „apsauginis skydas“ įsigalios ateinančiais metais ir veiks iki 2024 metų pavasario.

Pagal šį planą, verslo vartotojams net 70 proc. šalyje suvartojamų dujų (skaičiuojant nuo 2021 m. suvartojimo) kaina bus užfiksuota ties 7 centais už kilovatvalandę. Dabartinė šio energijos kiekio rinkos kaina yra apie 15 centų. Privatiems vartotojams numatoma viršutinė dujų kainų riba – 12 centų, bet kompensuojami bus pirmieji 80 procentų (skaičiuojant nuo 2021 m. suvartojimo). Kitas dujas teks pirkti už, manoma, gerokai aukštesnę rinkos kainą – tikimasi, kad tai bus paskata taupyti ir verslui, ir visuomenei.

Plane taip pat numatoma šių metų gruodį visiškai kompensuoti gamtinių dujų kainą ir privatiems, ir verslo vartotojams.

Įmonėms, perkančioms dujas už šią kainą, numatoma palikti teisę dujas perparduoti. Subsidijos ketinama taikyti maždaug 25 tūkst. Vokietijos įmonių, įskaitant tokius gigantus kaip BASF, „Siemens Energy“, „Wacker Chemie“, „Covestro“, „SKW Piesterizt“ ir kitus. Subsidijos nebus skiriamos dujas kūrenančioms elektrinėms.

Grėsmė konkurencijai

Vokietijos verslams šis planas tapo puikia žinia – po jo paskelbimo į remiamųjų sąrašą patenkančių bendrovių akcijų kainos, anot „Reuters“, pašoko 2,5-6,5 procento. Tuo tarpu kitos Europos valstybės sunerimo. Milžiniška finansų injekcija didina Vokietijos įmonių konkurencingumą ir tuo pačiu mažina kitų valstybių bendrovių pajėgumą konkuruoti. Bendrosios Europos rinkos aikštelė staiga tapo visiškai nelygia – kamuolys po tokių veiksmų savaime riedės į Vokietijos pusę.

Pavyzdžiui, Lietuvos įmonės, kurių veikla yra neatsiejama nuo dujų vartojimo ir kurių produkcijos kaina tiesiogiai priklauso nuo dujų kainos, veikiausiai nebebus pajėgios konkuruoti su Vokietijos įmonėmis, gaminančiomis analogišką produkciją. O tai gali lemti būtinybę mažinti gamybą, siųsti darbuotojus į prastovas arba, dar blogiau, su darbuotojais atsisveikinti.

O tai gali lemti būtinybę mažinti gamybą, siųsti darbuotojus į prastovas arba, dar blogiau, su darbuotojais atsisveikinti.

.

Pašnekovui akivaizdu, kad parama įmonėms, naudojančioms dujas yra reikalinga. Spalio 7 d. pristatytas į 2023 m. Lietuvos biudžeto projektą įtrauktas 2,5 mlrd. eurų energetikos paketas verslui. Nors jo tikslas yra sušvelninti energijos kainų poveikį verslui, jame kompensacijos dujoms nenumatytos. Energetikos ministerija siūlo naudotis persiorientavimo į atsinaujinančią energetiką priemonėmis.

„Tikimės, kad prie šio klausimo dar bus sugrįžta, nes persiorientavimas į atsinaujinančią energetiką užima laiko, o įmonėms mokėti sąskaitas, atlyginimus ir išgyventi reikia šiandien. Turime suprasti, kad pagalbos mechanizmas padėtų sustabdyti prasidėjusį procesą: atskiriems verslo sektoriams ar įmonėms dujų kainos jau tapo išgyvenimo klausimu. Įmonės imasi radikalių sprendimų – veiklos stabdymo, darbuotojų leidimo į prastovas arba net galvoja apie užsidarymą,“ – teigia Pramonininkų konfederacijos vadovas.

Subsidijas taiko ir kitos valstybės

Vokietija nėra vienintelė ES valstybė, kurioje priimtas sprendimas kompensuoti dalį dujų kainos ne tik namų ūkiams, bet ir verslo vartotojams. Štai Prancūzijoje bendrai verslo ir namų ūkių apsaugai nuo dujų kainų šoko skirti 25-26 mlrd. eurų.

Lenkijoje PVM maisto prekėms, dujoms ir trąšoms sumažintas iki 0 procentų. Premjeras Mateuszas Morawiecki skelbė, kad bendras pagalbos paketas, skirtas kainų šokui sušvelninti, yra vertas 10,6 mlrd. eurų.

14 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketą rugsėjį patvirtino ir Italija. Ir tai – tik papildomos priemonės, prijungtos prie dar sausį energetikos krizės smūgio sušvelninimui išskirtų 52 mlrd. eurų. Šalyje PVM dujoms sumažintas iki 5 procentų.

Graikijoje 9 mlrd. eurų išskirti namų ūkiams, ūkininkams ir verslams padėti apmokėti elektros ir dujų sąskaitas. Valstybė kompensuoja įmonių, nepriklausomai nuo jų dydžio, PVM už dujas ir papildomai kompensuoja dujų kainą 30 Eur/MWh suma. Tiesa, Graikijos energetikos įmonėms laikinai taikomas 90 proc. pelno mokestis.

Čekijos vyriausybė išskyrė 81 mln. eurų daug energijos suvartojančioms verslo įmonėms, kurioms gresia užsidarymas dėl nuostolingos veiklos. Tokiu būdu Čekijos vyriausybė siekia išsaugoti tose įmonėse sukurtas darbo vietas.

Belgijoje gamtinėms dujoms ir kitiems energijos šaltiniams – elektrai, degalams – taikomas lengvatinis 6 proc. PVM.

Bulgarijos vyriausybė išskyrė 1,1 mlrd. eurų, specifiškai skirtų kompensuoti 14 proc. įmonių perkamų dujų kainos.

Kroatijoje priimtas sprendimas išskirti 636 mln. eurų sumą, kuri naudojama užfiksuoti elektros ir dujų kainų didėjimą – iki 9,6 proc. elektrai ir iki 20 proc. dujoms. Kainų kompensavimo mechanizmas taikomas ir privatiems, ir verslo vartotojams. Be to, PVM už dujas sumažintas nuo 25 iki 13 proc. lygio.

Reikalingi sprendimai Lietuvoje

Lietuvos bendrovėms tokioje situacijoje, kai kitose ES šalyse teikiama reikšmingai didesnė pagalba, konkuruoti bendroje rinkoje vis sudėtingiau. Reikalingi ne tik paties verslo, bet ir politiniai sprendimai.

Kol kas didžioji dalis priemonių, skirtų energijos kainų šokui sumažinti, yra orientuotos į namų ūkius. Jiems suteikta galimybė kainų padidėjimą išskaidyti per penkerių metų laikotarpį.

Namų ūkių suvartotų dujų ir elektros kainų kompensavimui Vyriausybė skyrė 570 mln. eurų. Tuo tarpu verslo išlaidoms už dujas ir elektrą padengti skirti tik 120 mln. eurų. Dar 142 mln. eurų skirti tikslinei pagalbai energijos kainų krizės paveiktiems sektoriams.

2023 m. biudžeto projekte numatytas 2,5 mlrd. eurų paketas verslo problemoms dėl energijos kainų krizės spręsti. Tiesa, pakete – elektros kainų dalies kompensavimas, mokesčių atidėjimas energijai imlioms įmonėms, įvairios paskolos, parama saulės parkams įsirengti. Dujų kainos kompensavimas jame nenumatytas.

„Ne kartą esame sakę, kad labai svarbu stebėti, kokius kompensavimo mechanizmus taiko kitos šalys, su kuriomis konkuruoja mūsų įmonės. Jeigu šios šalys subsidijuos savo verslą kur kas stipriau, nei tą darysime mes, tai ilgainiui sugrįš grėsmė prarasti sunkiai pasiektas rinkas ir klientus“, - įspėja V.Janulevičius.

Jo vertinimu, bendrai paėmus Vyriausybės pagalbos priemonių verslui paketą, tai yra teigiamas žingsnis, kuris turėtų palengvinti įmonių padėtį.

„Numatytas taikyti elektros kainų kompensavimo modelis padės šalies gamintojams sušvelninti elektros kainų šoką ir leis geriau atlaikyti šalies konkurencingumo iššūkius šaltuoju periodu. Tačiau tokios pat pagalbos reikia ir vartojantiems dujas. Greičiausias ir nesudėtingas sprendimas būtų fiksuoti dujų kainą ir numatyti kompensacijas už tą dalį, kuri „prašoka“ lubas“, – sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.

Našta biudžetui

LR Finansų ministerija nurodo, jog minėtasis pagalbos verslui paketas buvo parengtas atsižvelgiant į kaimyninių valstybių priemones (siekiant išsaugoti konkurencingumą regione) ir į biudžeto finansines galimybes.

Pavyzdžiui, kalbant apie elektros kainų kompensacijas, tai tokios pačios kompensacijos, kurios taikomos gyventojams, negali būti taikomos ir verslui, nes tai būtų pernelyg didelė našta biudžetui (verslas sunaudoja apie 70 proc. elektros energijos).

„Suprantame, kad kitoms šalims taikant priemones, kompensuojant dalį kainos mūsų konkurencingumas nukenčia. Jei šalia esančios šalies įmonės turės geresnes sąlygas vien dėlto, kad valstybė taiko tam tikras priemones, o Lietuva – ne, tai yra konkurencingumo pažeidimas“, – rašoma Finansų ministerijos komentare „Kauno dienai“.

„Vyriausybė reaguoja į tai, kas vyksta kaimyninėse valstybėse. Ypatingai svarbu, kad ne tik šalys narės būtų paliktos reaguoti galvojant apie papildomas priemones ir leidžiant dideles biudžeto lėšas, bet ir Europos Komisija šiuo sudėtingu laikotarpiu geriau koordinuotų paramos verslui priemones ES lygiu. Kitaip rizikuojame iškreipti vieningos rinkos veikimą, kas gali turėti neigiamų padarinių šalių konkurencingumui ilgesniuoju laikotarpiu“, – priduriama ministerijos komentare.

Bendras ES sprendimas

Praėjusią savaitę ES valstybių lyderiai aptarė energijos kainų krizės sprendimo būdus visos sąjungos lygiu. Vienas iš pasiūlymų, kuris veikiausiai bus aptarinėjamas, yra „dinaminis kainų ribojimas“ visiems TTF (angl. Title Transfer Facility) sandoriams. TTF – ilgą laiką naudotas pagrindinis dujų prekybos Europos Sąjungoje indeksas.

Europos Sąjungos vadovų taryboje buvo pasiektas sutarimas dėl būtinybės įvesti lubas dujų kainoms. Artimiausiu metu Europos Komisija rengs detalesnį planą, kaip ši priemonė bus įgyvendinta.

„Europiniu mastu pavyko sutarti ir dėl kitų energijos kainas mažinančių priemonių – bendrų dujų pirkimų, dujų kainų lubų elektros generacijai, patikimo ES dujų kainų indekso sukūrimo. Šį susitarimą pavadinčiau Lietuvos ir visos Europos pergale. Tai svarbus žingsnis link energijos kainų mažinimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė prezidentas Gitanas Nausėda.

Anot Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, TTF nebeatitinka šiandienos poreikių, nes jis buvo pritaikytas rinkai, kurioje dominavo pigios, vamzdynais iš Rusijos pristatomos gamtinės dujos. Dabar gi ES rinkoje sparčiai gausėja iš JAV ir Kataro pristatomų suskystintų gamtinių dujų dalis. EK nori sukurti naują indeksą šių dujų kainų nustatymui.

Tikimasi, kad naujas dujų kainų nustatymo principas padės sumažinti milžiniškus dujų kainos skirtumus tarp JAV vidinės rinkos ir eksporto į Europą. Tačiau ekspertai nurodo, kad net apie 10 kartų didesnė dujų kaina Europai priklauso ne tik nuo TTF indekso naudojimo, bet ir nuo pasiūlos ir paklausos balanso. Jį didele dalimi lemia tai, jog Europos poreikis pirkti suskystintas dujas išaugo labai staigiai, todėl JAV pusėje dujų skystinimo infrastruktūros pajėgumai neatitinka nūdienos poreikių.