Vidaus reikalų ministerija (VRM), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) sako pastaruoju metu sulaukiantys daug gyventojų skambučių, ką reikėtų daryti kilus karinei ar kitai grėsmei.
„Gyventojams kyla nemažai klausimų, tie klausimai, matyt, yra logiški ir pagrįsti, karą Ukrainoje visi stebime, žmonės bando rasti atsakymus ir Lietuvoje, kaip pasielgti vienoje ar kitoje situacijoje. Bet noriu pasakyti, kad tokios grėsmės Lietuvoje nėra, todėl mūsų prašymas – išlikti ramiems, valstybės institucijos savo funkcijas atlieka“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
Anot jo, Lietuvoje galioja dar liepą paskelbta ekstremali situacija dėl išaugusios migracijos iš Baltarusijos, o dėl įvykių Ukrainoje paskelbta ir nepaprastoji padėtis, bet šios padėties įvedimas pirmiausia susijęs su pasienio ir kai kurių objektų apsauga, institucijos šiuo metu yra budresnės, pasirengusios koordinuoti veiksmus.
„Klausimų sulaukiame iš gyventojų įvairių, vienas jų – dėl slėptuvių. Mes jas vadiname kolektyvinės apsaugos statiniais (...). Gyventojai turi pasitikėti valstybės institucijomis, pasikliauti mūsų kompetencijomis, veiksmais, atsakingų institucijų pareigūnų veiksmais“, – ragino jis.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas sako suprantantis, kad emocijų dėl karo Ukrainoje kyla, tačiau taip pat ragino gyventojus nepanikuoti ir „nesivadovauti perdėtomis emocijomis“, pabrėždamas, kad jokios pagrįstos informacijos apie grėsmę Lietuvoje nėra.
„Puikiai suprantame, kad visuomenė stebi įvykius Ukrainoje, jiems kyla emocijos. Mes, siekiant gyventojams patarti, padėti, siūlome, gink. Dieve, jei atsitiks toks atvejis (...), naudotis priedangos priemonėmis“ , – teigė M. Kanapickas.
Pasak jo, priedanga gali būti bet kuri įprasta patalpa.
„Kalbu apie požeminius garažų masyvus, požeminius parkingus, apie požemines perėjas, atskirais atvejais – netgi ir melioracijos griovius“, – tvirtino PAGD atstovas.
Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad visa informaciją gyventojams kilus pavojui būtų pateikiama specialiais įspėjamaisiais pranešimais į mobiliuosius telefonus, per LRT radiją bei televiziją, veiktų perspėjimo sirenos. Tam tikrais atvejais, jei kiltų grėsmė likti savo gyvenamosiose vietose, gyventojai surastų prieglobstį vadinamuosiuose kolektyvinės apsaugos statiniuose. Jų Lietuvoje yra apie du tūkstančius.
„Kolektyvinės apsaugos statiniai – mes juos suprantame kaip masinio susibūrimo žmonių vietos, kurios naudojamos įprastame gyvenime kaip koncertų, parodų arenos, sporto salės, mokyklos, darželiai ir panašiai“, – kalbėjo M. Kanapickas.
„Jos skirtos gyventojams sulaukti pagalbos, palikus savo įprastą gyvenamąją aplinką, laikinai sulaukti pagalbos tenkinant savo būtinuosius poreikius, sulaukti higienos paketo, būti pamaitintam sočiai, aprengtam ir panašiai“, – kalbėjo jis.
Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Rusijos pajėgos apsupo didžiuosius šalies miestus, skelbiama apie užimtą šalies pietuose esantį Chersoną, tačiau ukrainiečių pajėgos toliau intensyviai priešinasi puolimui.
Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.
