Vidaus reikalų viceministras Arnodas Abramavičius trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį pranešė, kad rengiamos tai numatančios Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos.

„Vidaus reikalų ministerija yra parengusi derinti projektą ir siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, bet gauname nepritarimą iš skirtingų institucijų“, – sakė jis.

Anot viceministro, neterminuotam sulaikymui prieštaraujama dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo.

Vėliau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė žurnalistams sakė, kad VRM dar nėra galutinai apsisprendusi teikti siūlymą dėl neterminuoto sulaikymo.

„Manau, įsivertinsime visus tarptautinius įsipareigojimus ir kitus dalykus ir priimsime sprendimus“, – teigė ji.

Liepą per neeilinę sesiją VRM jau teikė tokį siūlymą, tačiau Seimas įrašė šešių mėnesių terminą nuogąstaujant, kad dėl neterminuoto sulaikymo gali būti pažeistos žmogaus teisės.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas.

Pasak A. Abramavičiaus, pasibaigus šešių mėnesių terminui kiekvienu atveju reikės kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

„Po to turėsime suteikti laikiną leidimą gyventi“, – teigė viceministras.

Irakas nesileidžia į kalbas

Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad per šešis mėnesius nuo migranto sulaikymo jo prieglobsčio prašymas greičiausiai bus išnagrinėtas ir, tikėtina, atmestas.

Mūsų atstovas pasirengęs vykti į Iraką, bet kol kas negauna vizos.

Anot jos, tuomet turėtų būti pradėta vykdyti jų grąžinimo į kilmės šalį procedūra, tačiau yra valstybių, kurios atsisako priimti grąžinamus migrantus.

Ambasadorius migracijai, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius per posėdį pranešė, kad oficialūs Irako pareigūnai atsisako su Lietuva kalbėtis apie priverstinį jo piliečių grąžinimą.

„Mūsų atstovas pasirengęs vykti į Iraką, bet kol kas negauna vizos“, – sakė jis.

L. Linkevičius vylėsi, kad pokyčių šiuo klausimu galėtų būti po rinkimų Irake.

Tarp pasiūlymų – specialus statusas, komendato valanda

NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad jeigu po šešių mėnesių migrantams bus leista laisvai judėti, gali kilti nauja neteisėtos migracijos banga.

„Gali kurtis naratyvas, kad palaukite šešis mėnesius ir bus galima laisvai judėti. (...) O mes deklaruojame, kad Lietuva niekada nebus nelegalios migracijos keliu“, – sakė jis.

Komiteto narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad Europos Sąjungoje leidus likti ekonominiams migrantams būtų iškreiptas pabėgėlių statuso principas.

Gali kurtis naratyvas, kad palaukite šešis mėnesius ir bus galima laisvai judėti. (...) O mes deklaruojame, kad Lietuva niekada nebus nelegalios migracijos keliu.

„Jeigu jiems neatitinkant Pabėgėlių konvencijos mes vis dėlto suteikiame leidimą čia gyventi, tada atidarome platesnius kelius, tie žmonės nukenčia, mūsų visuomenė nukenčia, ekonominiais migrantais užkimšta visa institucijų sistema, tikrieji pabėgėliai negali gauti pagalbos, nes jų tampa mažuma, jie iš esmės tampa nematomi“, – sakė politikė.

Ji siūlė svarstyti galimybę Lietuvai kaip Danijai pirkti migrantų apgyvendinimo paslaugą arčiau jų kilmės šalies, kur būtų garantuotos tinkamos gyvenimo sąlygos ir kitos teisės.

Pasak D. Šakalienės, taip pat reikėtų pagalvoti dėl naujo statuso – neteisėto migranto – įteisinimą. Jis suteiktų užsieniečiui laisviau gyventi Lietuvoje, bet draustų išvykti iš šalies.

Vidaus reikalų viceministras pripažino, kad tokio statuso įteisinimas svarstomas.

„Nepavykus grąžinti į kilmės šalį, jie pakimba tam tikrame vakuume, maksimum po 18 mėnesių jiems turėsime suteikti leidimą laikinai gyventi“, – teigė A. Abramavičius.

Anot jo, ES patirtis rodo, kad į kilmės šalis grąžinama 30 proc. neteisėtų migrantų, apie 70 proc. lieka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Justina Jakšienė pranešė, kad VRM pateikti siūlymai pažeidžiamų grupių atstovams taikyti kitokias priemones, ne sulaikymą.

„Gali būti taikoma ir komendanto valanda, gali būti išleidžiami šeimos nariai ne visi iš karto, galbūt gali būti taikomos tik keturios laisvo judėjimo valandos. Tų priemonių yra“, – teigė ji.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau kaip 4,1 tūkst. migrantų. Dauguma jų – Irako gyventojai.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prieglobsčio Lietuvoje paprašė apie 2140 migrantų, 562 prašymai išnagrinėti ir atmesti.

Nuo metų pradžios 140 užsieniečių patys išvyko iš šalies arba buvo išsiųsti.