- Milena Andrukaitytė, Vaidotas Beniušis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad prezidento pasiūlyti Žvalgybos įstatymo pakeitimai nepažeistų žmogaus teisių.
„Apie tas įstatymo pataisas buvo galvojama ilgai, mano giliu įsitikinimu, tai tikrai nėra susiję su kažkokiais žmogaus teisių pažeidimais. Viešoje erdvėje bandoma išvystyti tema, tikrai nėra jokio pagrindo tam“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė VSD vadovas.
Seimo NSGK trečiadienį aptaria prezidento Gitano Nausėdos Kalėdų išvakarėse registruotą Žvalgybos įstatymo paketą dėl žvalgybos galių plėtimo. Pataisos reglamentuotų teisę kviesti žmones į prevencinius pokalbius, žvalgybos pareigūnai galėtų patikrinti asmens dokumentus ir atlikti administracinį sulaikymą.
Pokalbiai vyksta, tik nereglamentuoti
VSD vadovas D. Jauniškis komiteto posėdyje pateikė informaciją, kad per metus tokių pokalbių būna iki penkiolikos, tad jos „neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės“.
Karinės žvalgybos vadovas Remigijus Baltrėnas pažymi, kad pokalbiai yra skirti žmonėms apsaugoti, perspėti, jog jais domisi užsienio saugumo tarnybos, nes žmogus pats to gali ir nežinoti.
Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi.
„Dėl prevencinio pokalbio, tokių žmonių būna nuo dešimt iki penkiolikos per metus, tai absoliučiai neliečia reikšmingos dalies mūsų visuomenės. Mes prašome leisti įgauti tam tikras galias, kad mes būtume lygūs su policija, su kariuomene, kurie jas jau turi, o saugumo karininkai kažkodėl neturi“, – teigė D. Jauniškis.
R. Baltrėnas komiteto posėdyje sakė, jog Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prevencinius pokalbius vykdo nuo 2013 metų.
„Tai yra mūsų praktika, ir mes tai darėm nuo 2013 metų. Visi gerai prisimena šnipinėjimo atvejus Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje ir sulaikyti asmenys, kurie vykdė informacijos rinkimą apie kitus asmenis, kurie apie tai nieko nežinojo. Mes su jais susitikom, kai kuriais atvejais informavom raštu, kad yra renkama apie juos informacija, tai yra prevencinio pokalbio vykdymas“, – sakė R. Baltrėnas.
„Tai praktikoje vyksta, tačiau pasekmių, jei Lietuvos pilietis atsisakytų susitikti ir išgirsti, kad renkama informacija apie jį, mes neturėtumėm jokių instrumentų jį įspėti“, – pažymėjo Antrojo departamento vadovas.
Anot R. Baltrėno, kad prevencinio pokalbio esmė – informuoti žmogų, kad juo domimasi, kibernetinio šnipinėjimo atveju tai daroma per jo įrenginius ir t. t.
„Kibernetinė dimensija, žmogus, turintis kompiuterį, gali net nežinoti, kad vykdomas šnipinėjimas jo atžvilgiu, per jo asmeninį kompiuterį. Tokiu atveju žvalgybos tarnybos gali tokią informaciją turėti, kadangi stebi užsienio žvalgybos tarnybas, ir tada įsijungtų prevencinio pokalbio, užkardant galimas rizikas, mechanizmas“, – kalbėjo R. Baltrėnas.
Opozicija: kas tas prevencinis pokalbis?
Seimo narių Mišrios grupės atstovas, buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas priminė, kad žvalgybos galias plečiantys projektai Seimą buvo pasiekę dar anksčiau, tačiau komitetas jų neregistravo, nes suabejojo, „ar prevencinis pokalbis būtų korektiškas ir neapribotų žmogaus teisių“.
„Prevencinis pokalbis, kas tai yra? Represinė priemonė, kurią galima apskųsti po to, ar tai pozityvioji priemonė, aš iš formuluotės nesupratau“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė, kad žmones perspėti grėsmes reikia, bet tai galima daryti per švietimą, kasmetines žvalgybų tarnybų ataskaitas.
„Prezidentas – ne jėgos struktūrų atstovas, jis yra Konstitucijos garantas, ir, sutikite, jei negirdėsime pilietinės visuomenės, žurnalistų, intelektualų, jei mes tai padarysime, bus labai sunku priimti Seime šitą įstatymą“, – kalbėjo V. Bakas.
Jis taip pat siūlė Seimui teikti Žvalgybos įstatymo pataisas išėmus dalį dėl prevencinio pokalbio, ir tas nuostatas nagrinėti atskirai, su konservatorių pataisomis dėl žvalgybos ombudsmeno steigimo.
Socialdemokratė Dovilė Šakalienė teigė, kad siekiant nesupriešinti nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių apsaugos reikia aiškių atsakymų, kaip ta apsauga bus užtikrinta.
„Jei jau kyla klausimai dėl žmogaus teisių apsaugos, reikia duoti skaidrius atsakymus, kad nebūtų bereikalingos panikos, baimių ir interpretacijų. Tik jūs geriausiai galėtumėt pasakyti, kaip tai bus užtikrinta, kad nebus žmogaus teisių pažeidimų, kokie yra saugikliai, apskundimo ir kontrolės mechanizmai“, – sakė D. Šakalienė.
Seimo narė atkreipė dėmesį, kad dėl sovietmečio patirties „kai kurie žmonės saugumo tarnybas priima labai jautriai“. „Istorinis asociatyvumas yra, todėl bus ramiau, jei bus paaiškinta, kam tai reikalinga“, – teigė D. Šakalienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Yle“: iš ministerijos svetainės dingo Rusijos planas keisti jūrines sienas su Lietuva ir Suomija
Iš Rusijos gynybos ministerijos interneto svetainės dingo informacija apie planus keisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva, trečiadienį praneša visuomeninis suomių transliuotojas „Yle“. ...
-
Po pranešimų apie Rusijos ketinimus Baltijos jūroje – Maskvos atsakas1
Po žinios apie Rusijos ketinimus perbraižyti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje pasirodė Maskvos paaiškinimai. Pranešama, kad peržiūrėti savo teritorinių vandenų ir ekonominės zonos Rusija neketina. ...
-
Mokytojų padėjėjų etatai Klaipėdos švietimo įstaigas pasiekia greičiau
Klaipėdos miesto savivaldybėje šiemet sukurta lankstesnė galimybė švietimo įstaigoms greičiau gauti reikalingą finansavimą mokytojo padėjėjų etatams įsteigti. Suformuotas finansinis rezervas, jo dėka specialistų patvirtinta pagalba ...
-
Nuo rugsėjo nemokamai rengs dronų valdymo kursus: kur galės panaudoti įgūdžius?
Lietuva toliau vysto žvalgybinių ir karinių dronų pajėgas. Numatoma parama pramonei, Šaulių sąjungai, taip pat visiems norintiems bus siūlomi nemokami dronų pilotų kursai. ...
-
Opozicija prašo KT išaiškinti, ar skirtingi reikalavimai mokykloms neprieštarauja Konstitucijai
Dėl įstatyme nustatytų skirtingų reikalavimų valstybinėms ir privačioms mokykloms bei galimo lygiateisiškumo principo pažeidimo 39 Seimo opozicinių frakcijų atstovai kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT). ...
-
„The Moscow Times“: Rusija nusprendė perbraižyti sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje32
Rusijos valdžios institucijos vienašališkai nusprendė pakeisti šalies jūrų sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, tvirtinama teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projekte, skelbia leidinys „The Moscow T...
-
Dėl žodžio rašybos plakate užvirė diskusijos6
Klaipėdoje minint Švyturių metus, miesto erdvėse ne tik vyksta įvairūs šiai progai dedikuoti renginiai, bet ir kabo plakatai, kuriuose pateikiami įdomūs faktai apie švyturius. Tačiau vienas plakatas sukėlė klausimų dėl žodži...
-
Kaišiadorys ieško investuotojo, kuris atnaujintų ir prižiūrėtų rajono gatves
Kaišiadorių valdžia ieško investuotojo, kuris atnaujintų apie 20 rajono kelių ir juos 14 metų prižiūrėtų, o vėliau savivaldybė išpirktų investicijas. Beveik 10 mln. eurų vertės 17 metų trukmės projektas būtų įgyvendinama...
-
Vyriausybė spręs dėl Genocido centro pertvarkos: VRM turi abejonių dėl ekspertų tarybos1
Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pertvarkymo. ...
-
Aleksotą užklupo ledėkų kruša10
Antradienio vakarą beveik visame Kaune buvo ramu, tačiau Aleksotą užklupo ledėkų kruša. ...