Būsimas investuotojas turėtų suprojektuoti, atnaujinti gatvių infrastruktūrą ir vėliau ją prižiūrėti.
Savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Albina Keblikaitė BNS teigė, kad partnerystės būdas pasirinktas, nes investicijų suma yra didelė ir tai būtų nemenka finansinė našta savivaldybei.
„(Su investuotojais – BNS) bus vedamos derybos, atrasti rangovą, kuris galėtų mums šitą paslaugą pasiūlyti. Partnerystės būdas pasirinktas dėl to, kad suma iš tiesų yra nemenka ir tai yra didelė našta“, – BNS sakė A. Keblikaitė.
Anot jos, numatoma maksimali suma, kurią būsimam investuotojui turės išmokėti savivaldybė, siekia 9,932 mln. eurų (su PVM, diskontuota suma – 7,186 mln. eurų).
„Planuojama, kad projektas finansiškai gyvybingas būtų su rajono savivaldybės ir valstybės (iš specialiosios tikslinės dotacijos) biudžetų lėšomis“, – sakė A. Keblikaitė.
Jos teigimu, įgyvendinant projektą, bus išasfaltuotos gatvės, įrengti kelkraščiai, šaligatviai, dviračių takai, lietaus nuotekų sistemos, apšvietimas ir automobilių aikštelės.
Kelių modernizacija turbūt viena iš temų, kur kiekviename susitikime būna paliečiama tiek su bendruomene, tiek kitam lygmenyje.
Kaišiadorių meras Šarūnas Čėsna BNS teigė, kad kelių būklė gyventojams yra jautri tema.
„(Kelių modernizacija – BNS) turbūt viena iš temų, kur kiekviename susitikime būna paliečiama tiek su bendruomene, tiek kitam lygmenyje. Aš manau, šitoje vietoje nėra per daug ką diskutuoti“, – sakė Š. Čėsna.
Finansų ministerijai patvirtinus finansavimą, projektavimą planuojama pradėti maždaug po metų, o kartu su rangos darbais numatytas trejų metų terminas. Investuotojas turės įsipareigoti dar 14 metų prižiūrėti kelius ir kitus įrenginius.
Savivaldybė centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP) paskelbė investuotojo atranką, paraiškų laukiama iki liepos 22 dienos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis balandį sakė, kad trūkstant lėšų keliams, bent keturi dideli jų tiesimo ar rekonstrukcijos projektai galėtų būti įgyvendinti PPP būdu. Jis minėjo Klaipėdos ir Zarasų aplinkkelius, dvi kelio Kaunas-Prienai atkarpas, kelią nuo „Megos“ Kaune link Marijampolės.
PPP būdu 2015 metais nutiestas Palangos aplinkkelis. Tokiu būdu norėta rekonstruoti ir kelią Vilnius-Utena, tačiau pasigedęs aiškaus finansavimo modelio, Seimas 2015 metais tam nepritarė.
Naujausi komentarai