Vilnietė Jovita daugiabutyje gyvena jau 25 metus. Namas yra apie 100 metų senumo. Moteris aiškino tiksliai nežinanti, kur Vilniuje yra slėptuvės, tačiau, jei reikėtų, slėptųsi savo namo rūsyje.

„Atrodo, toks tvirtas, senas namas, yra rūsiai kiekvienam butui. Sienos storis – 70 centimetrų, tai yra pranašumas. Turime ir langelius, neužsibarikadavę. Gal išlįstume?“ – svarstė Jovita.

„Jeigu reikės bėgti, palikčiau viską – svarbiausia dokumentai“, – pridūrė ji.

Pensininkė tikino gyvenanti namo pirmame aukšte.

„Man arčiausia slėptuvė. Visi kaimynai turi raktus. Aišku, ne kažin koks komfortas, bet rūsys“, – teigė moteris.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Moteris aiškino, kad namo daugiabučio rūsiai – gan dideli.

Jei kas pradėtų arčiau judėti, ir maisto produktų atsineštum, ir radiją, ir kokį šildytuvą įsijungtum.

„Komfortiškai vienam rūsyje tilptų penki šeši žmonės, bet, man atrodo, galima ir dešimt ar daugiau priimti. Aišku, rūsiai užgriozdinti, užkrauti – visi turime labai daug turto“, – šnekėjo Jovita.

Moteris rūsyje jau kaupia vandens, tualetinio popieriaus atsargas.

„Reikia vandens, vaistų... Visko reikia. Kad tik padėtų. Tikriausiai, atsigerti svarbiausia, o be duonos dar galima pakentėti porą dienų. Suaugę žmonės kantresni, o vaikams būtų labai sunku. Jei kas pradėtų arčiau judėti, ir maisto produktų atsineštum, ir radiją, ir kokį šildytuvą įsijungtum. Bet kažin ar reikės – sušilsim nuo baimės“, – kalbėjo pensininkė.

Ji aptarė, kaip į dabartinę situaciją reaguoja jos kaimynai.

„Yra kaimynė, už mane vyresnė dešimčia metų. Ji pati yra iš Ukrainos. Bet visi aptariame, visi apšnekame, kad baisu – būtų gerai, kad pas mus nebūtų. Laiptinė labai darni, yra vaikučių mažų, vienas ką tik gimė. Reikia daugiau būti vieningiems, kaip ukrainiečiai“, – vylėsi Jovita.