Vidaus reikalų ministerijos parengtais Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo ir dar aštuonių susijusių įstatymų pakeitimais siekiama stiprinti pinigų plovimo rizikų valdymą, atsižvelgus į Tarptautinio valiutos fondo bei Europos Tarybos ekspertų rekomendacijas.

„Finansų įstaigos galės efektyviau identifikuoti galimą pinigų plovimą ir teroristų finansavimą bei pateikti išsamesnę informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Taip bus sudaryta galimybė greičiau atlikti tyrimus ir užkirsti kelią galimiems nusikaltimams ateityje“, – pranešime sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Jei pataisos bus priimtos, nekilnojamojo turto agentai ir brokeriai, mokesčių konsultantai ir finansų apskaitininkai turės registruotis, kad būtų užtikrinta jų tinkama priežiūra.

Be to, patikslinami jų nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai. Antstolių, Auditorių ir Notarų rūmai turėtų teisę taikyti baudas.

Gabenant grynus pinigus į Europos Sąjungos valstybes ar iš jų jie privalės būti deklaruojami.

Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) galėtų laikinai ar nuolat uždrausti teikti vieną ar kelias kriptoturto paslaugas.

Pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms.

„Siūlomi pakeitimai suteiks galimybę FNTT efektyviau valdyti kylančias rizikas kriptoturto paslaugų sektoriuje iki įsigalios europinis reglamentas, kuris nustatys naujus veiklos vykdymo reikalavimus ir įtvirtins licencijavimo procesą. Kartu pritarus siūlymams dėl duomenų keitimosi, bus galima greičiau įvertinti galimą kliento riziką, o nustačius pagrįstus įtarimus – sparčiau perduoti duomenis priežiūros įstaigoms“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Lietuvoje veikiančių virtualių valiutų įmonių skaičius nuo 2023 metų pradžios iki lapkričio 22 dienos padidėjo nuo 197 iki 520.

Šiemet iš 266 privalėjusių pateikti pelno mokesčio deklaraciją įmonių dauguma – 192 bendrovės (71,1 proc.) – iki birželio 6 dienos jų nepateikė ir tik 5 proc. įmonių pranešė apie įtartinas pinigines operacijas.

Įstatymų projektus planuojama pateikti Seimui šioje sesijoje.