Vyriausybė nutarė, kad gegužės viduryje į Baltijos jūrą nukritęs lėktuvas „An-2“ nebūtų iškeliamas.

Ekspertai turi visą reikalinga informaciją

„Šiuo metu lėktuvas nebus iškeliamas. Tik bus iškeliama dviem atvejais. Jei lėktuvo savininkai, panorėtų ir matytų priežastį jam iškelti ir jei Generalinė prokuratūra atlikdama tyrimą pasakytų, kad jiems reikia papildomos informacijos tyrimui. Tokiu atveju lėktuvas būtų iškeliamas“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Anot jo, ekspertai turi visą reikalinga informaciją apie lėktuvą ir jį iškėlus nebūtų gauta jokios papildomos informacijos.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius po posėdžio žurnalistams tvirtino, kad visiškas lėktuvo iškėlimas kainuotų apie 1 mln. eurų, tačiau pats lėktuvas Baltijos jūroje yra prasto būklės.

„Jis nekeliamas dėl to, kad nesitikima gauti papildomos esminės informacijos lėktuvo avarijos priežasčiai nustatyti. Antras motyvas - lėktuvo techninis stovis arba jo konstrukcinis vientisumas kelia abejonių dėl jo galimybių iškelti“, - kalbėjo ministras.

Pirminius orlaivio iškėlimo darbus atlikusios bendrovės „Mammoet Baltic“ vadovas Edvinas Ivanauskas po posėdžio teigė, kad iškėlimas būtų labai sudėtingas ir truktų ne mažiau nei savaitę.

„Mūsų kompanija pateikė detalią medžiagą Vyriausybei. Sutrumpintas variantas buvo pristatytas dabar Vyriausybės posėdyje. Kaip matėme iš medžiagos, lėktuvo būklė yra pakankamai sudėtinga. Iškelti jį būtų, mūsų patirtimi remiantis, labai sudėtinga ir kaštai būtų tikrai nemaži“, - argumentavo E.Ivanauskas.

R.Sinkevičius trečiadienį BNS sakė, jog pirminis lėktuvo pakėlimas, vykęs birželio pradžioje, kai buvo ištrauktas piloto Adolfo Mačiulio kūnas, atsieis 200-300 tūkst. eurų. Tuo metu visiškas lėktuvo iškėlimas iš vandens ir pargabenimas į krantą būtų gerokai brangesnis - vien reikalingo plausto nuoma per dieną kainuotų 60 tūkst. eurų, o jį tektų nuomotis 15-18 dienų.

Iš Geteborgo į Klaipėdą skridęs „Klaipėdos avialinijų“ lėktuvas „An-2“ su patyrusiais lietuviais pilotais Adolfu Mačiuliu ir Alvydu Selmistraičiu virš Baltijos jūros dingo gegužės 16-osios popietę. Po trijų parų lėktuvas rastas Baltijos jūros dugne, už daugiau nei 100 kilometrų nuo kranto, 124 metrų gylyje.

Vėliau pranešta, kad orlaivyje yra bent vieno piloto kūnas. A.Mačiulio palaikai buvo iškelti birželio pradžioje. Tuomet lėktuvas apžiūrėtas po vandeniu ir vėl nuleistas į dugną. Antrojo piloto kūno orlaivyje narai nerado.

Gelbėjimo operacija vykdyta pagal reikalavimus

Į Baltijos jūrą nukritusio lėktuvo „An-2“ paieškos ir gelbėjimo operacija iš esmės vykdyta pagal galiojančias normas ir reikalavimus, konstatavo Vyriausybės sudaryta komisija.

Kartu komisija pabrėžė, kad priemonių, kurių buvo imtasi, nepakako efektyviai atlikti paieškos ir gelbėjimo veiksmų, todėl trims ministerijoms Vyriausybė pavedė imtis teisės aktų pakeitimų.

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad komisijai vadovavęs Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis informavo Ministrų kabinetą, jog po nelaimės buvo imtasi tiek ir tokių priemonių, kiek leidžia turimi paieškos ir gelbėjimo sistemos žmogiškieji ištekliai, turima įranga bei kiti resursai, išnaudojant turimas galimybes, tačiau to nepakako efektyviai atlikti paieškos ir gelbėjimo veiksmus, nepakankama buvo ir viešoji komunikacija.

Vyriausybė, atsižvelgusi į komisijos siūlymus, pavedė Susisiekimo ministerijai parengti Vyriausybės nutarimo projektą dėl skubių veiksmų, įvykus orlaivio avarijai. Jame būtų detaliai nustatytos institucijų funkcijos įvykus orlaivio avarijai, informacijos apie avariją gavimo ir perdavimo tvarka, gelbėjimo darbų organizavimo, koordinavimo ir vadovavimo gelbėjimo pajėgoms avarijos vietoje tvarka, avarijos padarinių šalinimo ir visuomenės informavimo tvarka.

Susisiekimo ministerijai taip pat pavesta patvirtinti Bendrosios aviacijos lėktuvų naudojimo taisyklių pakeitimus, nustatant reikalavimą visuose lėktuvuose, vykdančiuose tarptautinius skrydžius, taip pat lėktuvuose, kuriais skrendama virš vandens nuo kranto nutolus didesniu kaip 12 jūrmylių atstumu, turėti avarinį vietos nustatymo švyturį, atitinkamą gelbėjimo įrangą. Be to, ministerija turės pateikti Vyriausybei Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo projektą dėl administracinės atsakomybės orlaivių vadams, pažeidusiems minėtas taisykles.

Susisiekimo ministerija taip pat turės parengti Oro erdvės organizavimo taisyklių pakeitimo projektą, kad nevaldomojoje oro erdvėje būtų nustatoma privalomoji radijo zona ir privalomų pranešimų joje procedūros bei atsakiklio privalomo turėjimo zona.

Tuo metu Krašto apsaugos ministerijai Vyriausybė pavedė patikslinti Aeronautikos ir gelbėjimo koordinacinio centro, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro ir kitų institucijų pareigų bei funkcijų paskirstymą, sąveiką, informacijos apie budinčius Valstybės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnius, jų parengties laiką ir operacinius apribojimus perdavimo tvarką, operatyvių sprendimų dėl paieškai ir gelbėjimui reikalingų priemonių nustatymo ir pasitelkimo priėmimo mechanizmą, informacijos apie vykdomus paieškos ir gelbėjimo darbus teikimo visuomenei tvarką.

Ši ministerija taip pat turės įvertinti galimybes Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui pasitelkti valstybės įmonės „Oro navigacija“ resursus. Be to, Krašto apsaugos ministerija turės įvertinti ryšių tarp laivų ir sraigtasparnių, kurie gali būti panaudoti paieškai ir gelbėjimui, gerinimo galimybes.

„Taip pat yra pasiūlyta Užsienio reikalų ministerijai peržiūrėti galiojančias tarptautines sutartis (dėl bendradarbiavimo vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus) su kaimyninėmis valstybėmis ir esant reikalui inicijuoti jų koregavimą (...), taip pat išnagrinėti galimybes pasirašyti sutartis su tomis valstybėmis, su kuriomis nėra pasirašyta“, - žurnalistams trečiadienį sakė A.Mačiulis.